Pomėgis virto verslu
Paulius Juras dienas leidžia šalia vieno iš Birštono tvenkinių. Čia jis įkūrė „Wake park“ – vandenlenčių parką, šalia kurio atsirado ir batutai ant vandens. Kaip pasakoja Paulius, šis verslas prasidėjo nuo asmeninių pomėgių: „Prieš 12 ar net 15 metų pabandžiau jėgos aitvarus, tam užsiėmimui daug laiko skirdavau, dažnai važiuodavau prie jūros, nes ten geriausia tuo užsiimti. Su kiekvienais metais matėsi, kad vis mažiau turiu tam laiko. Juk būna ir taip, kad nuvažiuoji 300 km, o vėjo nebėra. Tada pradėjo kurtis vandenlenčių parkai, pirmas Lietuvoje buvo atidarytas apie 2012 m., jau buvau pabandęs, tai pagalvojau, kad būtų gerai ir pas mus miestelyje.“
Jis prisimena turėjęs abejonių, ar Birštone atsiras susidomėjusiųjų šia pramoga. Vis dėlto ryžosi – 2014 m. nuėjo į kurorto savivaldybę su konkrečia idėja, jau buvo ir vietą nusižiūrėjęs: „Vienas iš šitų ežerėlių buvo užimtas, šalia „Vytautas Mineral SPA“, prie kito pliažas, žmonės maudosi, o šitas buvo tuščias, nebent kokį žveją galėjai sutikti. Aš kai buvau vaikas, čia niekas nesimaudydavo, nelabai galima buvo prieiti prie vandens. Daugiau vandens telkinių mieste nėra, tai ir kilo mintis. Draugai, kaip paaiškėjo, irgi galvojo apie tą patį. Tai mes dviese su kolega ir sugalvojome. Dabar viskas lyg gerai, visi patenkinti.“
Dabar šis sportas išgyvena tikrą populiarumo bumą, kaip sako P.Juras, „niekad nebūtų pagalvojęs – lietuviai pirmi Europoje pagal parkų skaičių“. Birštono parkas šiemet gyvena pirmą tikrą savo sezoną. Pernai vasaros pabaigoje jie čia tik kūrėsi, vien terasą susikalti kiek užtruko. Nors Paulius su kolega tikėjosi tai padaryti per kelias dienas, prireikė kelių mėnesių.
Svarbu gera vasara
Užtat šiemet vasara lepino – sezonas startavo gegužę, norinčių išbandyti šį sportą, išmokti čiuožti atsiranda nuolat. Vaišina šeimininkai ir arbata, gaiviaisiais gėrimais, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio – ir mėsainį galima suvalgyti. Savaitės pradžioje mažiau poilsiautojų, tai ir kavinė kol kas neveikia visu pajėgumu. Bet Paulius neatmeta minties, kad galbūt kasdien dirbs ne tik šiltuoju sezonu, bet net ir žiemą, jeigu sugalvos kokių papildomų pramogų.
Batutai irgi populiarėja. Kaip sako P.Juras, ne tik tarp vaikų, šią pramogą mėgsta ir suaugusieji, tarkim, atvažiuoja visas kurios nors įmonės kolektyvas ir čia leidžia laiką.
„Atsiranda ir vietinių, toks kabliukas yra. Tai vidury savaitės nebūna tuščia, ypač vakarais. Instruktorių yra keli, vienam neįmanoma, nebent kokią tuštesnę dieną. Tad dirbam keliese, dar kavinėje du trys, prie batutų keturi, tad apie 10 darbuotojų ir susidaro, savaitgaliais tai tikrai, vidury savaitės bandom prasisukti su mažesnėmis pajėgomis. Dirbam nuo 10 val. ryto iki kol sutemsta, o šviesiausiu, Joninių, laikotarpiu iki 22.30 val. užsibūdavom“, – pasakojo Paulius.
Jis juokiasi – vasarą čia beveik gyvena. Tiesa, ta vasara tokia nenuspėjama Lietuvoje, tai sunku pasakyti, kiek truks šių metų sezonas. Pernai vandenlenčių parkas dirbo visą rugsėjį, nors ir buvo dienų, kai pliaupiant lietui tekdavo užsidaryti. Šiemet irgi planuojama dirbti rugsėjį, bet, kaip sako Paulius, iš anksto sutarus galima atvykti ir spalį ar net lapkritį, tada pramoga skiriama jau pramokusiems entuziastams.
Klausiamas apie investicijas, Paulius neslepia – įranga vandenlenčių sportui ir batutai kainavo išties nepigiai, bendrai investicijos siekė apie 100 tūkst. eurų. Per kiek laiko tai atsipirks? P.Juras sako tiksliai neapskaičiavęs, bet jeigu vasara gera, kaip šiemet, tuomet dirbti tikrai verta. Valanda plaukimo vandenlente kainuoja nuo 27 eurų darbo dieną iki 42 eurų savaitgaliais, bet visą valandą retas, ypač pradedantysis, plaukia – paprastai užtenka ir 20 minučių, tai yra trumpiausias siūlomas laikas.
Netapęs žurnalistu ėmėsi paspirtukų
Jei norisi smagiau laiką leisti be vandens, savo paslaugas siūlo kitas jaunas Birštono verslininkas Helmanas Lik. Baigęs žurnalistikos, žiniasklaidos ir kultūros studijas prestižiniame Kardifo universitete Didžiojoje Britanijoje, jis vis dėlto nė dienos žurnalistu nedirbo. „Supratau, kad tai ne man“, – šypsosi jaunas birštonietis, po studijų metus padirbėjęs užsienyje, apkeliavęs nemažai šalių, bet vis dėlto grįžęs į savo gimtąjį miestą ir čia sugalvojęs kurti vasarišką verslą.
„Nėra tokio gražaus miesto kaip Birštonas. Mačiau ir kurortų, ir sostinių, bet už Birštoną nieko man gražiau nebuvo, tai ir grįžau atgal. Čia išbandžiau darbo rinką, pabuvau trumpai padavėju, po pirmos algos supratau – ne, Lietuvoje to nedirbsiu. Gana greitai sukūrėme savo verslą ir dirbame nuo 2014 m. vasaros“, – pasakojo Helmanas.
Jo kartu su drauge įkurta VšĮ „Laisvalaikio terapija“ pirmaisiais gyvavimo metais siūlė Birštoną pažinti skriejant ilglente (longboard), riedlentėmis ir riedučiais, vėliau pirko paprastus paspirtukus.
„Kadangi buvome išbandę užsienyje šaudymą lankais, kitais metais nusipirkome tam reikalingą įrangą, išėjome reikiamus kursus ir jau trejus metus šaudome lankais, nuomojame riedučius, riedlentes, paspirtukus. Šiemet neatlaikėme poilsiautojų spaudimo ir nusipirkome labai daug elektrinių paspirtukų, elektrinių motorolerių, visai mažiems vaikams tinkančių elektrinių keturračių. Nors pirma idėja buvo susijusi su judėjimu, kad kuo daugiau išjudintume žmones, kad jie nesėdėtų prie kompiuterių, laiką leistų aktyviai, lauke, bet pamatėme, kad neišeina“, – sakė Helmanas.
Elektriniai paspirtukai yra populiariausi, net nesuabejojęs atsako Helmanas, paklaustas, kas turi didžiausią paklausą. Geromis dienomis trūksta ir tų turimų dešimties paspirtukų. Ar ilgas sezonas tokiai nuomai? Viskas priklauso nuo oro, atvirai sako jaunasis verslininkas, tačiau paprastai nuomos punktas atsidaro jau kovo pabaigoje ir užsidaro apie rugsėjo pabaigą.
Žiemai pramogų nesidairo
Tiesa, per kelerius metus jaunieji verslininkai išmoko pamoką, kad Birštonas vis dėlto yra labai mažas miestas ir galbūt nebūtina visą dieną būti nuomos punkte – užtenka palikti telefono numerį, atklydę poilsiautojai paprasčiausiai paskambina ir per 10–15 minučių Helmanas arba kas nors iš jo pagalbininkų jau atsiduria čia. Vis dėlto tokią pramogą jie gali sau leisti tik tomis dienomis, kai kurorte ramu, tikrai ne savaitgaliais.
Žiemą Helmanas savo klientams nesiūlo nieko, kaip sako, įranga brangi, o sezonas nepastovus, nežinai, kiek dienų šals, o kiek – pils lietus. Ir žmonių šaltuoju sezonu Birštone tikrai nėra tiek, kad apsimokėtų investuoti.
Užsiima šie birštoniečiai ne tik transporto priemonių nuoma, bet ir pramogas organizuoja gimtadieniams, mergvakariams ar bernvakariams, kitokioms šventėms.
„Inventorius labai brangus, jau ketverius metus atidirbinėjame pirmą didžiąją investiciją. Tokį verslą galima daryti keliais būdais: arba pirkti pigią įrangą, užsikelti nuomos kainą ir tikėtis, kad žmonės ateis vieną kartą, susimokės brangiai ir daugiau nebeis, bet uždirbsi iš to vieno karto, arba kitu būdu, kurį rinkomės mes, yra pirkti gerą, brangią įrangą, nustatyti prieinamas nuomos kainas ir sulaukti tų pačių žmonių nuolat. Verslo prasme pralošėm, bet žmogiškumo, gerų įspūdžių, geros nuotaikos prasme tikrai išlošėme labai daug, feisbuke vis dar sulaukiame tik geriausių atsiliepimų. Tas ilgesnis atsipirkimas gal pristabdo kitus reikalus, bet teikia daug daugiau malonumo ir pasitenkinimo tuo, ką darai“, – tikino Helmanas Lik.
Ši vasara džiugino ir šio verslo atstovus, žmonių Birštone daugėja, tad po šių metų Helmanas tikisi jau susigrąžinti verslo pradžioje investuotus pinigus. Ir, kaip pats sako, investuoti vėl. Beje, vietiniams nuoma pigesnė, bet vasara jų vis tiek Birštone nematyti. Turi ši įmonė ir savų apribojimų – elektrinių motorolerių jie nenuomoja nepilnamečiams.
