Tauragiškis Mindaugas Piečia, ne vienerius metus studijavęs ir dirbęs Vilniuje bei Kanadoje, prieš du mėnesius su šeima įsikūrė Tauragėje. Tai jau antrasis jauno specialisto grįžimas į gimtinę – keleriems metams vyras čia buvo sugrįžęs po studijų.
Šiuo metu Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialistu ir globalios Tauragės koordinatoriumi dirbantis M.Piečia 15min vardijo nemažai gyvenimo mažesniame mieste privalumų: nėra spūsčių, mažiau taršos, šalia gyvena artimieji, lengviau įgyvendinti kai kurias idėjas ir būti labiau pastebimam.
„Dar vienas privalumas, kad paslaugos greičiau prieinamos ir mažiau kainuoja. Pavyzdžiui, nusikirpti gali perpus pigiau nei Vilniuje, už namo nuomą Tauragėje moku 250 eurų, kai sostinėje 2,5 kambarių buto nuoma kainavo 400 eurų. Be to, regionuose jaunai šeimai yra skiriama parama būstui pirkti“, – privalumus vardijo tauragiškis.
M.Piečia ketina pasinaudoti 20 proc. siekiančia valstybės subsidija ir įsigyti Tauragės pakraštyje esantį namą. Tokia galimybė atsirado, kai 2018 metais Seimas pritarė, kad jauna šeima, kurioje sutuoktiniai ne vyresni kaip 35 metų, regionuose galėtų pretenduoti į 15–30 proc. valstybės subsidiją būstui. Tiesa, ši subsidija negalioja kai kuriuose kurortuose.
Į šią paramą jaunos šeimos gali pretenduoti daugelyje savivaldybių, išskyrus didmiesčius ir kurortus. Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybė informavo, kad 2019 metais pateikti 94 prašymai, iš jų – 39 patenkinti.
Parama būstui jaunoms šeimoms – tik viena iš priemonių, kuria siekiama gaivinti mažesnius miestus ir mažinti emigraciją. 15min domėjosi, kaip Lietuvos regionai vilioja jaunimą pasilikti, atvykti gyventi pas juos iš didmiesčių ar sugrįžti iš užsienio.
Apmoka studijas universitete
Didžiausia problema provincijoje – itin didelis medikų, mokytojų, darželio auklėtojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų trūkumas.
O vienas efektyvesnių šios problemos sprendimo būdų, kurio ėmėsi jau kelios savivaldybės Lietuvoje, – apmokėti trūkstamų specialistų studijas universitete, mainais įpareigojant juos kelerius metus dirbti savivaldybėje.
Tiesa, didžiausia šios iniciatyvos rizika, kad sutartą laiką atidirbęs medikas ar mokytojas iš nedidelio miesto išvyks.
Šilutės rajono savivaldybė studentų rėmimo programą paskelbė 2019 metais – sulaukusi 10 paraiškų, savivaldybės administracija iš savivaldybės biudžeto lėšų nutarė finansuoti septynių studentų studijas – po mokslų jie sugrįš dirbti į Šilutę.
Pabaigę studijas šie jaunuoliai grįš dirbti į Šilutę ir įsipareigoja čia likti mažiausiai tiek laiko, kiek metų mokėjome už jų studijas, – teigė R.Čiutienė.
Šilutės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rimantė Čiutienė 15min pasakojo, kad paramos prašę studentai galėjo pasirinkti: savivaldybė gali apmokėti 100 proc. dieninės bakalauro studijų programos kainos arba skirti stipendiją.
Šiuo metu savivaldybė apmoka būsimo kardiologo, bokso trenerio ir keturių darželio auklėtojų studijas bei skiria vieną stipendiją fizikos pedagogikos studentui.
„Pabaigę studijas šie jaunuoliai grįš dirbti į Šilutę ir įsipareigoja čia likti mažiausiai tiek laiko, kiek metų mokėjome už jų studijas. O pirmasis specialistas pradės dirbti jau nuo rugsėjo“, – džiaugėsi R.Čiutienė.
Tiek susidomėjusių nesitikėjo
Imtis ryžtingų veiksmų, norint prisitraukti specialistų, savivaldybę privertė didėjantis darbuotojų poreikis: trūkstamų darbuotojų sąrašas, kurį teikė ligoninė, mokyklos ir kitos įstaigos, vis ilgėjo.
Visgi jaunimo reikalų koordinatorė prisipažino nesitikėjusi, kad paskelbus konkursą savivaldybė sulauks net dešimties paraiškų. Paskatinta pirmosios sėkmės savivaldybė ketina ir kitais mokslo metais remti studentus.
Nesitikėjome, kad bus tiek norinčių. Iš viso buvo pateikta 10 paraiškų, o galvojau, kad vienas, du kreipsis, – sakė R.Čiutienė.
„Nesitikėjome, kad bus tiek norinčių. Iš viso buvo pateikta 10 paraiškų, bet trys neatitiko reikalavimų. Galvojau, kad vienas, du kreipsis, nes dirbu su jaunimu ir nuolat girdžiu, kad jie nori išvažiuoti į didesnius miestus. Bet jaunuoliams reikia darbinės praktikos, o mes suteikiame gerą galimybę. Gal per tą laiką jie susikurs gyvenimą Šilutėje“, – vylėsi R.Čiutienė.
Šiuo metu savivaldybė apmoka tik šilutiškių studijas universitetuose, nes tikisi, kad savo krašto trauka, čia gyvenantys tėvai paskatins jaunuolius pasilikti Šilutėje ir pasibaigus įsipareigotam terminui.
Studijas apmoka ir kiti rajonai
Trūkstamų specialistų studijas universitetuose apmoka ir daugiau savivaldybių – Kretingos, Pagėgių, Tauragės, Jonavos, Pasvalio rajonų ir kt.
Kaip 15min informavo Pasvalio rajono savivaldybė, gruodžio pabaigoje pasirašyta sutartis dėl rezidento studijų apmokėjimo.
„Rezidentas, pasinaudojęs skatinimo priemone, įsipareigoja po rezidentūros studijų baigimo Pasvalio rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbti ne trumpiau kaip 6 metus, dirbdamas ne mažesniu nei 1 etato darbo krūviu“, – 15min teigė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Beje, siekiant mažinti nelygybę tarp regionų pasitelkiamos ir Europos Sąjungos (ES) lėšos – savivaldybės turi galimybę gauti iki 80 proc. lėšų trūkstamo specialisto studijoms finansuoti.
Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius 15min pasakojo, kad savivaldybė kreipėsi dėl galimybės gauti ES lėšų medikų stipendijoms, nes šiuo metu labiausiai jaučiamas medicinos srities specialistų – kardiologų, gastroenterologų, neurologų, radiologų, okulistų – trūkumas.
Suteikia tarnybinį būstą
Kai kurios Lietuvos savivaldybės atvykstantiems specialistams netgi suteikia tarybinį būstą.
Pavyzdžiui, Jonavos rajono savivaldybė gyvenamąjį būstą gali suteikti į Jonavos ligoninę atvykstantiems dirbti specialistams.
Birštono savivaldybė turi 4 tarnybinius būstus, visi jie yra užimti, – pabrėžė R.Kurkauskaitė.
O kaip 15min teigė Birštono savivaldybės mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė, savivaldybė tarnybinį butą suteikia mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams, savivaldybėje dirbantiems specialistams.
„Iš viso savivaldybė turi 4 būstus, visi jie yra užimti“, – pabrėžė R.Kurkauskaitė.
Tarnybinį butą turėjo ir Pasvalio rajono savivaldybė, bet, kaip 15min tvirtino savivaldybės atstovai, neatsiradus specialistų, norinčių jame gyventi, butas buvo parduotas.
Skatina smulkų verslą
Dar vienas būdas, kuriuo savivaldybės bando išlaikyti gyventojus ar sugrąžinti iš emigracijos, – smulkaus verslo rėmimas.
Tauragės rajono mero patarėjo Kasparo Bertašiaus teigimu, Tauragės rajono savivaldybė 2019 metais kompensavo 26 įmonių, įsteigusių 44 naujas darbo vietas, patirtas įrangos pirkimo išlaidas. Šioms kompensacijoms išmokėti skirta 72,3 tūkst. eurų. Taip pat atlygintos rinkodaros priemonių, negyvenamųjų patalpų nuomos, interneto svetainės kūrimo išlaidos.
Birštono savivaldybė nurodo, kad yra galimybė gauti finansinę paramą verslo pradžiai ir kompensuoti įmonės įregistravimo, verslo planų, paraiškų finansinei paramai gauti rengimo išlaidas, padengti paskolų, imamų verslo plėtros projektams vykdyti, palūkanas ir t.t.
Papildomos išmokos vaikams ir prioritetai darželyje
Įvairios papildomos išmokos ir privilegijos vaikams – tai dar vienas būdas, kuriuo jaunas šeimas vilioja regionai.
Bent dvi savivaldybės Lietuvoje, be valstybės mokamos vienkartinės išmokos, vaikui gimus skiria papildomas išmokas iš savivaldybės biudžeto. Birštono savivaldybėje papildoma išmoka gimus vaikui, kurio tėvai registruoti Birštone, siekia 190 eurų, o Palangos savivaldybėje – 125 eurus.
Birštono savivaldybė gimus vaikui, kurio tėvai registruoti Birštone, skiria 190 eurų papildomą išmoką, o Palangos savivaldybė – 125 eurus.
Mažesni miestai iš didmiesčių gyventojus bando parvilioti ir lengvatomis patekti į darželį. Kaip informavo Šilutės rajono savivaldybė, priėmimo į darželius tvarkoje numatyta prioritetinė teisė vaikams, kurių tėvai atvyko dirbti į Šilutės rajoną pagal trūkstamų specialistų poreikį.
Tuo tarpu Tauragės rajono mero patarėjas K.Bertašius 15min sakė, kad Tauragė – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri visiems 1–12 klasių mokiniams ir priešmokyklinukams per mokslo metų pradžios šventę nemokamai išdalija moksleivio reikmenų krepšelius su svarbiausiomis mokymosi priemonėmis.
Tauragė – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri visiems 1–12 klasių mokiniams ir priešmokyklinukams skiria moksleivio reikmenų krepšelius.
„Mokymosi rinkinių komplektai sudaryti atsižvelgiant į mokinių amžių. Priešmokyklinio ugdymo klasių, jaunesnių klasių mokiniams skirta daugiau priemonių kūrybiškumo ugdymui – flomasterių, pieštukų, guašo, dūdelių ir kt. Vyresniųjų klasių mokiniai gavo skaičiuotuvus, teksto žymeklius, rašiklius, pastorintus sąsiuvinius, braižymo ir kitas priemones“, – vardijo K.Bertašius.
Vieno rinkinio vertė priklausomai nuo klasės, kurioje mokosi vaikas, svyruoja tarp 16–20 eurų, o bendra 4620 krepšelių vertė siekia daugiau nei 84 tūkst. eurų.
Be to, Tauragė mokinius skatina piniginėmis pažangumo premijomis – šiemet išdalyta premijų už 21,7 tūkst. eurų, dalimi lėšų prisidėjo ir iniciatyvą pradėjęs Tauragės Rotary klubas.
Apdovanoti didžiausią pažangą padarę mokiniai, klasės ir jų vadovai, rajono dešimtukininkai ir valstybinių egzaminų šimtukininkai. Už kiekvieną egzamino įvertinimą šimtuku, abiturientams savivaldybė skyrė po 100 Eur.
Beje, kurortai gyventojus vilioja ne tik gražia aplinka, bet ir nuolaidomis. Birštono savivaldybė deklaravusiems gyvenamą vietą gyventojams suteikia „Birštoniečio kortelę“, su kuria taikomos nuolaidos sanatorijose, kavinėse, grožio salonuose ir kitose įstaigose.
Kiek pavyko prisivilioti?
Būdų, kaip būtų galima privilioti specialistus į regionus, prigalvota ne vienas. Tiesa, savivaldybių atstovai, 15min mielai vardiję priemones, skirtas prisitraukti jaunus specialistus, buvo mažiau kalbūs paklausti, kiek žmonių visų šių priemonių dėka iš tiesų persikėlė gyventi ir dirbti į jų regioną.
Pasak savivaldybių, nėra centralizuotos sistemos, fiksuojančios, kiek darbuotojų iš kitų miestų įsidarbina įmonėse ar savivaldybės įstaigose.
Kita vertus, ir didelių skaičių kol kas nematyti. Jonavos ir Pasvalio savivaldybių atstovai teigė, kad dėl trūkstamų specialistų studijų apmokėjimo sutarta dar neseniai, tad jas baigusių ir atvykusių dirbti specialistų dar nėra.
Svarbiausia yra mokėti tokias algas, kad žmonės galėtų pragyventi, – sakė J.Dastikas.
K.Bertašius tvirtino, kad bendros atsikrausčiusių jaunų specialistų statistikos nežino, tačiau 2019 metais į Tauragės savivaldybės administraciją iš Vilniaus pavyko pritraukti kelis specialistus, turinčius teisinį, ekonominį, inžinerinį išsilavinimą.
R.Kurkauskaitė taip pat nepateikė informacijos, kiek į Birštoną priviliota jaunų specialistų pagal taikomas programas, tačiau tvirtino, kad iš viso 119 žmonių 2019 metais atvyko iš kitų savivaldybių ir deklaravo gyvenamąją vietą Birštone.
Tuo tarpu vienos stambiausių Kėdainių įmonių „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas mano, kad svarbiausias dalykas, kuris gali pritraukti specialistus pasilikti ar sugrįžti į regionus, – atlyginimas.
Kalbėdamas su 15min vadovas pabrėžė, kad šiuo metu specialistų trūkumo įmonė nejaučia ir net 60 darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dirba darbininkiškose profesijose, laukdami, kol atsilaisvins aukštesnė pozicija. Vidutinis atlyginimas įmonėje – 2350 eurų „ant popieriaus“.
„Svarbiausia yra mokėti tokias algas, kad žmonės galėtų pragyventi. Ir mes tą jautėme labai seniai“, – efektyviausią priemonę pritraukti jaunus žmones į regionus įvardijo J.Dastikas.
