Darbo rinkos ekspertai teigia, kad pirmo darbo ieškantiems žmonės dažnai tenka rinktis – gauti mažesnį atlygį pradžioje, bet turėti puikią karjeros perspektyvą arba gauti daugiau, tačiau apriboti savo galimybes augti. Pasak jų, aukso kalnų neturėtų tikėtis net IT specialybių studentai, nes be patirties jie jokiam darbdaviui nėra labai vertingi.
Minimumas gąsdina
Jauniems žmonės būna sunku suprasti, kad negalima pažadėti ir nepadaryti, reikia ateiti laiku, reikia dalyvauti komandiniame darbe, – teigė B.Petikonis-Šabanienė.
Tarptautinės personalo ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė 15min.lt sakė, kad darbo rinkoje atsiranda vis daugiau pozicijų, kurios tinkamos ir žmonėms be patirties.
„Iš verslo atstovų girdime, kad kai žmogus visai neturi patirties, užtrunka bendros disciplinos ugdymas. Jiems sunku įsipareigoti. Darbe yra labai aiškios taisyklės, kurių reikia laikytis. Jauniems žmonės būna sunku suprasti, kad negalima pažadėti ir nepadaryti, reikia ateiti laiku, reikia dalyvauti komandiniame darbe“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, Lietuvoje kuriasi aptarnavimo centrai, ateina didieji investuotojai. Jie labai vertina jaunų žmonių potencialą ir talentą. Tokiems darbdaviams labai svarbu suprasti ne tik tai, ką darbuotojas sugeba dabar, bet ir kokių pareigų jis galės imtis ateityje, kai įgis daugiau patirties ir žinių.
„Vykdydami atrankas pastaruoju metu pastebėjome įdomią tendenciją – derybose dėl darbo užmokesčio kur kas lankstesni tie kandidatai, kurie pretenduoja tapti aukšto lygio specialistais. Jų lūkesčiai kur kas labiau pamatuoti. Jie mato karjeros galimybes, tad mažiau jaudinasi, kiek uždirbs dabar.
Kandidatų, kurie į darbą žiūri kaip į trumpalaikį etapą, lūkesčiai dažnai yra nepamatuoti. Mes siūlome ir laikino įdarbinimo paslaugas ir matome, kad jaunimas dažnai nusprendžia: „Jeigu jau eiti dirbti, tai atlyginimas turi būti labai didelis. Už minimumą dirbti gėda.“
Tai įdomi tendencija, nes anksčiau aukštesnius atlyginimus kaip tik diktuodavo specialistų darbo ieškantys žmonės“, – pasakojo B.Petikonis-Šabanienė.
Įmonės vadovė atkreipė dėmesį, kad jaunimas labai priešinasi siūlomam „minimumui“: „Tai daugiau psichologinis dalykas. Jiems darbas „už minimumą“ gali atrodyti gėdingas, nors neretai netgi negali įvardinti, koks yra minimalus darbo užmokestis. Dažnai pirmo darbo ieškantys žmonės prašo iki 500 eurų siekiančio atlyginimo. 600 eurų ir daugiau nori jau patirties turintys darbuotojai.“
Darbdaviai priversti investuoti
Tikrai nesakyčiau, kad įmonės nuo pirmos dienos būtų pasiruošusios mokėti labai didelį atlyginimą vien už tai, kad žmogus turi IT specialybės diplomą.
Paklausta, ko gali tikėtis paklausių specialybių studentai, pašnekovė atsakė santūriai: „Tikrai nesakyčiau, kad įmonės nuo pirmos dienos būtų pasiruošusios mokėti labai didelį atlyginimą vien už tai, kad žmogus turi IT specialybės diplomą. Kiekviena įmonė tikisi, kad bus aiškus rezultatas ir konkreti nauda iš priimamo darbuotojo.
Į darbą priėmusios patirties neturinčius žmones įmonės paprastai turi nemažai į juos investuoti. Neretai tos investicijos yra netgi didesnės nei to žmogaus sukuriama vertė. Pastaruoju metu darbdaviai yra susirūpinę, kad priima į darbą patirties neturinčius kandidatus, investuoja į juos, suteikia jiems geras starto pozicijas, o po pusmečio jie išeina pas konkurentus.“
B.Petikonis-Šabanienės teigimu, per dideli kandidato lūkesčiai paprastai darbdavio neišgąsdina, bet sukelia šypseną.
„Atlyginimo lūkesčiai yra labai svarbus indikatorius, parodantis, ar žmogus suvokia tos pozicijos sukuriamą vertę. Tą kriterijų taikome visiems, ne tik pradedantiesiems.
Jeigu žmogaus lūkesčiai nepamatuoti, bandome diskutuoti ir šviesti kandidatą. Dažnai tokios situacijos nutinka ir žmonėms, kurie keičia darbo sritį. Kai dirbi vienoje srityje ir per ilgą laiką pasieki tam tikrą įvertinimo lygį, pereidamas į kitą segmentą ir pradėdamas nuo pradžių negali tikėtis to paties atlyginimo.
Kiekviena įmonė turi nusimačiusi biudžetus. Mūsų klientai dažnai tiesiogiai įvardina, kokios yra atlyginimo ribos. Kita vertus, atranka yra derybos, kuriose abi pusės turi savo interesus ir juos reikia suderinti. Jeigu kandidato lūkesčiai smarkiai per dideli, mes paprastai rekomenduojame dar kartą pagalvoti, ar jis tikrai nori siekti tos pozicijos. Net jei jam ir pavyktų gauti darbą susimažinus lūkesčius, vėliau jam gali tiesiog pritrūkti vidinės motyvacijos dirbti“, – minėjo pašnekovė.
Užtektų 400 eurų
Aiškiai matome, kad studentai dirbti pradeda dar studijuodami. Jie tiesiog priversti tai daryti, nes išgyventi nedirbant ir be tėvų paramos yra neįmanoma, – sakė P.Baltokas.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas 15min.lt sakė, kad šiais laikais jaunimas darbo nebijo.
„Aiškiai matome, kad studentai dirbti pradeda dar studijuodami. Jie tiesiog priversti tai daryti, nes išgyventi nedirbant ir be tėvų paramos yra neįmanoma.
Tyrimai rodo, kad kolegijų absolventai pradžioje uždirba šiek tiek daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje universitetų absolventai juos atlyginimu aplenkia. Jaunų žmonių nedarbo problema mažėja. Darbą susirasti vis lengviau. Taip pat vis daugiau žmonių išbando save nemokamose praktikose, per savanorystę“, – dėstė jis.
Paklaustas, ar tenka susidurti su jaunais žmonėmis, kurie verčiau rinktųsi gauti pašalpas, kad tik nereiktų dirbti, P.Baltokas atsakė, jog ši problema aktualesnė tiems, kurie iškrenta iš universitetų arba iš viso į aukštąją mokyklą nestoja.
„Yra žmonių, kurie visą savo gyvenimą yra pasiryžę gyventi tik iš socialinių pašalpų. Nuoširdžiai tikiu, kad universitetų absolventai net ne tiek orientuojasi į darbo vietą, kiek patys į save. Juk jie tiek metų mokosi ne veltui“, – teigė sąjungos prezidentas.
Lietuvoje stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius itin aukštas. Ar diplomas vis dar vertybė ieškantis darbo?
„Diplomas yra nesvarbus nė kiek. Svarbios yra žinios ir kompetencijos, kurias suteikia aukštoji mokykla. Pasikalbėjus su darbdaviais, jeigu tai nėra valstybinė institucija, tai retas kuris iš viso žiūri, koks yra tavo diplomas“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, jaunų žmonių apetitai nėra nepamatuoti. „Viską lemia rinka. Būtų sunku rasti nedirbantį vyresniųjų kursų informatikos studentą. Kita vertus, visi juk nebus informatikai. Taip pat ir situacija rinkoje keičiasi. Bandyti pataikyti, kas bus tolimoje ateityje, nėra pats protingiausias pasirinkimas.
Statistinį vidurkį vesti yra gana sunku. Manau, kad pradžioje tikėtis 350 ar 400 eurų yra normalu. Juk pas mus socialinės pašalpos kartais yra didesnės, nei minimalus atlyginimas“, – minėjo P.Baltokas.
Svarbus pasirinkimas
Į darbą, kuriame yra gera karjeros perspektyva, priimami žmonės už mažesnį atlyginimą ar tiesiog kviečiami atlikti praktikos.
Portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis 15min.lt nurodė, kad pirmo darbo ieškančių žmonių netrūksta. Dalis jų iš karto ieško solidesnio atlyginimo. Kiti – sutiktų dirbti ir už minimalią algą.
„Paprastai būna taip, kad į darbą, kuriame yra gera karjeros perspektyva, priimami žmonės už mažesnį atlyginimą ar tiesiog kviečiami atlikti praktikos. Tuo pat metu darbe, kur kilti karjeros laiptais galimybių nėra daug, pradžioje gali būti pasiūlytas didesnis atlyginimas. Jaunas žmogus turi rinktis tarp šių alternatyvų. Jeigu jis nori kuo didesnio atlyginimo pradžioje, taip jis gali apriboti savo galimybes augti“, – kalbėjo T.Toleikis.
Pasak jo, pradžioje savo galimybes reiktų vertinti kukliau. Galvojantiems apie ateitį pradžioje svarbiausia turi būti įgyti patirties. Per dideli lūkesčiai riboja žmogaus galimybes įsidarbinti.
„Darbdavys gali užsiauginti puikų darbuotoją priimdamas jauną žmogų, kuris visai neturi patirties. Kai kurios įmonės daro tik taip. Jos ieško žmonių, ką tik baigusių universitetus. Kita vertus, pastebime tendenciją, kad jaunimas yra gerokai mažiau lojalus. Įgiję patirties jie tiesiog gali pabėgti ten, kur jiems bus pasiūlytos geresnės sąlygos“, – sakė portalo vadovas.
Motyvuoti gali pradėti nuo nulio
Paklaustas, į kokias atlyginimo ribas dažniausiai taiko pirmo darbo ieškantys žmonės, pašnekovas teigė, kad tai labai individualus pasirinkimas: „Pirmo darbo ieškančiam žmogui reikia nusiteikti, kad pradžioje jam niekas aukso kalnų nepasiūlys. Jie gali tikėtis nuo minimumo iki 700 eurų.“
Pasak T.Toleikio, pritraukti žmogų dirbti visai be atlyginimo nėra sudėtinga. „Yra žmonių, kuriems įdomūs tokie pasiūlymai. Tokiu būdu kaip tik galima prisivilioti labiausiai motyvuotus kandidatus, kuriems svarbiausia ne pinigai, o darbo pobūdis ar noras dirbti konkrečioje įmonėje“, – sakė cvbankas.lt vadovas.
Naujojoje 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatyta skirti išskirtinį dėmesį visuomenės švietimui ir žmogiškųjų išteklių potencialui ugdyti.
Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi efektyvumą. Siekiama tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės.
Tam numatyti 455 mln. eurų, kuriais turi galimybę pasinaudoti aukštosios mokyklos ir akademinė bendruomenė.