„Oficialios informacijos dėl importo uždraudimo iš Kinijos neturime, bet mums jokio skirtumo nėra – nieko negalime išmuitinti jau kurį laiką. Negali uždrausti to, kas uždrausta. Po Lietuvos ir Kinijos krizės taip ar taip užsidarė visi keliai į Kiniją – nuo gruodžio pradžios visa produkcija grįžta atgal“, – apgailestavo L.Grikšas.
Vadovas svarstė, kad šis oficialus uždraudimas iš Kinijos – parodomasis gestas, nes įmonė ir taip jau nebeplanavo vežti produkcijos į Kiniją.
„Vis tiek nebegalėjome ir neplanavome vežti“, – informavo L.Grikšas.
Jautienos, kaip ir kitų lietuviškų prekių, kinai nebepriėmė nuo tada, kai Lietuva trumpam buvo dingusi iš Kinijos muitinės sistemų gruodžio pradžioje. Nors šalis vėliau sistemose atsirado, dauguma lietuviškų prekių vis tiek nepasiekia pirkėjų Kinijoje.
„Krekenavos agrofirma“ yra vienintelė įmonė iš Lietuvos, eksportavusi šaldytą jautieną į Kiniją.
„Mes patiriame didžiulius nuostolius, taip pat turime skirti pinigų ieškoti naujų rinkų, kurios galėtų pakeisti Kiniją“, – su kokiomis problemomis susidūrė pasakojo L.Grikšas.
Oficialios informacijos dėl importo uždraudimo iš Kinijos neturime, bet mums jokio skirtumo nėra – nieko negalime išmuitinti jau kurį laiką.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Kinija nuo trečiadienio sustabdė jautienos importą iš Lietuvos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas 15min patvirtino, kad tarnyba gavo apie tai informuojantį oficialų laišką iš Kinijos. Jame, be jautienos, užsimenama ir apie kai kuriuos pieno produktus.
„Prašoma papildomos informacijos dėl biologinių tyrimų ir pan. Norime pirmiausia išanalizuoti šį laišką, įvertinti. Nesame gavę indikacijos, kad kažkas negerai. Suprantame, kad Azijos rinkos sudėtingesnės, sertifikavimas ilgai užtrunka, jei trūksta kažko, tai yra indikuojama, bet nesame gavę tokios informacijos, kad kažko trūksta“, – sakė R.Gorbačiovas.
Patiria ženklius nuostolius
Leidimą eksportuoti šaldytą jautieną į Kiniją „Krekenavos agrofirma“ gavo 2019 metų rugsėjį po Kinijos ekspertų audito, vykusio įmonėje. Nors eksportuoti į Kiniją norėjo dar dvi Lietuvos įmonės, leidimas suteiktas tik „Krekenavos agrofirmai“.
Vadovas apgailestavo, kad dėl Lietuvos ir Kinijos konflikto šalies verslui ši rinka užsidarė, nes įmonė dėjo daug pastangų, siekdama čia patekti – vyko į parodas, Žemės ūkio ministerijos organizuojamas Lietuvos verslo misijas Kinijoje, vienintelė iš Lietuvos praėjo sudėtingą sertifikavimo procesą, kuomet įmonę vertino atvykę Kinijos specialistai. Nuo pirmųjų kontaktų Kinijoje iki tos dienos, kai į šią šalį pradėjo vykti jautiena iš Lietuvos, praėjo septyneri-aštuoneri metai.
„Labai daug pastangų įdėta, daug metų darbo. Pardavimai augo, tai buvo pelninga rinka, kuri užsidarė“, – nusivylimo neslėpė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas.
Jis nenorėjo atskleisti tikslių skaičių, kiek produkcijos išveždavo į Kiniją, tačiau tvirtino, kad Kinijos rinka visame eksporto portfelyje sudarė 10 proc. Šiuo metu įmonė ieško kitų rinkų, tačiau vadovas skeptiškai vertino galimybę Kiniją pakeisti Taivano rinka.
Labai daug pastangų įdėta, daug metų darbo. Pardavimai augo, tai buvo pelninga rinka, kuri užsidarė.
„Tikrai mums neatstos Kinijos, kol kas nulį sudaro Taivanas ir nėra galimybės eksportuoti, nes nėra suderinti sertifikatai, kurie kažkur užstrigę, neaišku kada bus suderinta“, – nurodė L.Grikšas.
Jis skeptiškai vertino ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planuojamą paramą įmonėms, nukentėjusioms nuo Kinijos spaudimo priemonių.
„Tuos projektus anksčiau esu matęs – nematome jokios galimybės pasinaudoti kokia nors priemone. Jos visiškai neveiksmingos, nes daug sąlygų, kurių neįmanoma įvykdyti, pavyzdžiui, eksportas ar importas į Kiniją turi siekti 25 proc. Galų gale, tai paskolos su neapibrėžtomis palūkanomis, o paskola nėra labai didelė parama“, – teigė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad nuo ketvirtadienio pradedama dalinti paskolas Lietuvos įmonėms, nukentėjusiems nuo pandemijos ir Kinijos keršto. Tam planuojama skirti iki 200 mln. eurų: 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams.
Tiesa, nors pranešama, kad parama galės pasinaudoti ir nuo Kinijos nukentėjęs verslas, būtina sąlyga – nukentėjimas nuo karantino. Pasak pranešimo spaudai, paskolas apyvartinėms lėšoms galės gauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai bei didelės įmonės, kurių vykdoma veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų atnaujintą sąrašą ir kurie pateikia įrodymus, kad negauna finansavimo rinkoje.
Konfliktą įžiebė Taivano atstovybės pavadinimas
Lietuva Kinijos diplomatinį ir prekybinį spaudimą patiria jau kurį laiką – šios šalies pyktį įžiebė Lietuvos sprendimas leisti Vilniuje atsidaryti Taivano atstovybę, naudojant salos pavadinimą. Komunistinė Kinija šią demokratiškai valdomą salą laiko savo šalies dalimi. Kitose Europos šalyse ir JAV Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį įstaigų pobūdį.
Kinija blokuoja lietuvišką eksportą, ėmė spausti tarptautines įmones nenaudoti lietuviškų komponentų. ES dėl Kinijos taikomų spaudimo priemonių Lietuvos verslui kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.