„ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), čia tęstiniai veiksmai“, – 15min sakė šią žinią patvirtinęs A.Igorius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas 15min taip pat patvirtino, kad tarnyba gavo oficialų laišką iš Kinijos, informuojantį apie stabdomą jautienos importą iš Lietuvos.
„Prašoma papildomos informacijos dėl biologinių tyrimų ir pan. Norime pirmiausia išanalizuoti šį laišką, įvertinti. Nesame gavę indikacijos, kad kažkas negerai. Suprantame, kad Azijos rinkos sudėtingesnės, sertifikavimas ilgai užtrunka, jei trūksta kažko, tai yra indikuojama, bet nesame gavę tokios informacijos, kad kažko trūksta“, – sakė R.Gorbačiovas.
Jis užsiminė, kad laiške „yra kalbama ir apie kai kuriuos kitus maisto produktus“ ir patikslino, kad tai yra pieno produktai, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Vėliau BNS jis tvirtino, kad tarnyba gavo notą dėl jautienos, pieno produktų ir alaus eksporto iš Lietuvos į Kiniją sustabdymo.Tarnybos vadovas Mantas Staškevičius BNS sakė, kad tokią notą tarnyba gavo pirmą kartą. Pasak jo, Kinijos įstaiga nurodė, jog importo iš Lietuvos sustabdymo priežastis – dokumentų trūkumas.
Oficialiu Kinijos laišku Lietuvos institucijoms tviteryje pasidalijo airių žurnalistas Briuselyje Finbarras Berminghamas.
Priežasties nenurodė
Kaip rašo wtvbam.com, Kinijos muitinė importo sustabdymo priežasties nenurodė. Agentūra paprastai sustabdo mėsos importą, jei eksportuojančios šalys praneša apie gyvulių ligų protrūkius. Pastaruoju metu Lietuva Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) nepranešė apie jokią gyvūnų ligą.
Šis žingsnis žengtas po to, kai Didžioji Britanija pirmadienį pareiškė, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Australija parems ES prekybos bylą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Pekino prekybos apribojimų Lietuvai.
Europos Komisija teigia, kad Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. mėnesiu, sumažėjo 91 proc. Kinijos muitinės duomenimis, importas iš Lietuvos gruodį sudarė vos 3 mln. eurų, kai įprastai siekdavo 30–40 mln. eurų.
Kinija kerštauti Lietuvos verslui pradėjo po to, kai Lietuvoje nuspręsta atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
„Reuters“ rašo, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijian atsisakė detalizuoti jautienos sustabdymo klausimą, tačiau teigė, kad Lietuva turėtų ištaisyti savo klaidas.
„Lietuva turėtų pripažinti faktus, ištaisyti savo klaidas ir grįžti į teisingą kelią – laikytis vienos Kinijos principo, o ne painioti teisingus dalykus su neteisingais“, – sakė Zhao Lijian.
Taivano užsienio reikalų ministerija pasmerkė naujausią Kinijos žingsnį, kurį pavadino „vienašališku“ ir „patyčiomis“ bei naujausiu pavyzdžiu, kaip Pekinas bando pakeisti Lietuvos užsienio politiką.
Kinijos muitinės duomenimis, 2021 m. Kinija iš Lietuvos importavo tik 775 tonas jautienos iš 2,36 mln. tonų tais metais importuotos jautienos.
