Įvairių dydžių amerikiečių bankai mažina paskolų vertes ir formuoja atidėjinių rezervą, kurio gali prireikti, nes naftos pramonei sudėtinga mokėti paskolas.
„Bank of America“ antradienį pranešė, kad atidėjiniai dėl blogų paskolų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį užaugo 264 mln. dolerių. Tą lėmė energetikos sektoriaus nuosmukis.
„Citigroup“, „Wells Fargo“ ir „JPMorgan Chase“ praėjusią savaitę taip pat pažymėjo, kad naftos rinka padarė įtaką ketvirtojo ketvirčio uždarbiui.
Bankai ir juos prižiūrinčios institucijos taip pat bando apibrėžti paskolų vertes ir prognozuoti galimus nuostolius, kuriuos gali lemti itin neprognozuojama situacija naftos rinkoje (barelis nekainuoja nė 30 JAV dolerių).
Kai naftos barelio kaina viršijo 100 JAV dolerių ribą, daug bankų reikalavo pramonės įmonių apsidrausti nuo galimo naftos pigimo. Dėl tokių sutarčių kai kurios kompanijos vis dar už barelį gauna apie 80 JAV dolerių.
Kai kurie analitikai tikisi, kad naftos kainos pradės augti jau artimiausiais mėnesiais, tačiau kiti aiškina, kad jų grįžimui į prieš pusantrų metų buvusį lygį reikės daugelio metų, nes naftos paklausa mažėja, o pasiūla auga (į rinkas grįžta Iranas).
Kai naftos barelio kaina viršijo 100 JAV dolerių ribą, daug bankų reikalavo pramonės įmonių apsidrausti nuo galimo naftos pigimo. Dėl tokių sutarčių kai kurios kompanijos vis dar už barelį gauna apie 80 JAV dolerių. Tačiau šios draudimo „pagalvės“ baigsis dar šiemet, taigi kai kurių įmonių grynųjų pinigų įplaukos gerokai sumažės, taigi sumenks ir viltis grąžinti paskolas laiku.
Didžiausių bankų vadovai pastarosiomis dienomis kalba, kad su nafta ir dujomis susijusių paskolų dalis nėra didelė visame paskolų portfelyje.
Tačiau šis pasitikėjimas kelia abejonę, ar tie bankai formuoja pakankamus atidėjinius tam atvejui, jeigu naftos kainų nuosmukis užsitęstų.
Energetikos sektoriaus nuosmukis lemia įmonių pelno sumažėjimus, tačiau nekelia grėsmės didelių bankų kapitalo „pagalvėms“ dėl griežtų taisyklių, įvestų siekiant apsaugoti finansų sistemą po 2008 metų NT rinkos burbulo sprogimo.
Nuo metų pradžios dėl nestabilios akcijų rinkų situacijos JAV bankų akcijos pigo. „Bank of America“ nuo sausio pirmosios akcijos jau pigo daugiau nei 15 proc., o pati rinka smuko 8 proc.
Paskolos naftos ir dujų kompanijoms sudaro mažiau nei 2 proc. „Bank of America“ ir „Wells Fargo“ paskolų portfelio. Tai yra kur kas mažiau nei NT dalis bendrame paskolų portfelyje 2008 metais (25 proc.).
Auganti naftos gavyba Šiaurės Amerikoje buvo tikra palaima bankams. Per pastaruosius penkerius metus JAV ir Kanados naftos ir dujų įmonės leido vertybinius popierius ir skolinosi – bendra paskolų vertė siekia 1,3 trln. dolerių.
Pakilimo laikais bankams tai reiškė milijardus dolerių pajamų iš mokesčių ir palūkanų. Dabar rizikos kur kas aiškesnės.
„Bank of America“ antradienį pareiškė, kad 2,3 mlrd. dolerių iš 21 mlrd. dolerių portfelio yra rizikingi aktyvai. Bankas maždaug trečdalį skolų portfelio pavadino problematišku.
Didžioji dalis „Wells Fargo“ 17 mlrd. dolerių vertės paskolų portfelio priklauso įmonėms, kurių kredito reitingas yra neinvesticinis, arba jos yra ant bankroto ribos.
32 proc. „Citigroup“ paskolų energetikos įmonėms portfelio priklauso įmonėms, į kurias investuoti nerekomenduojama.
