– JAV–Lietuvos verslo taryba – kodėl įkurta ši organizacija?
Bet kuriuo metu, kai ministras, premjeras ar prezidentas atvyksta į Vašingtoną, mes turime verslo atstovų grupę, su kuria galima susitikti ir aptarti svarbiausius reikalus.
– JAV–Lietuvos verslo taryba buvo suformuota prieš kelias savaites. Ji pradėjo veikti per prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Vašingtone. Šioje Taryboje yra 9 JAV bendrovės, kurios turi savo padalinių visame pasaulyje. Jos turi verslo interesų ir Lietuvoje.
Vašingtone yra ne viena tokia taryba. Dažniausiai šios tarybos sudaromos didelėms šalims, tokioms kaip Brazilija, Rusija ar Kinija. Taip pat tarybos kuriamos mažesnėms šalims, kuriose verslo sąlygos yra sudėtingesnės, o valdžia nėra draugiška ir atvira užsienio investuotojams.
– Vadinasi, Lietuvoje investuotojai nėra laukiami?
– Lietuva nepatenka nei į vieną, nei į kitą kategoriją. Kurti verslą Lietuvoje nėra sudėtinga. Verslo taryba Lietuvai buvo įkurta matant, kad šioje šalyje yra daug galimybių. Norime būti geriau pasirengę, kad galėtume jomis pasinaudoti.
– Kas konkrečiai domina JAV bendroves?
– Energetika, transportas, finansinės paslaugos, informacinės technologijos, sveikatos apsauga. Šiose sferose mūsų Tarybai priklausančios bendrovės turi daugiausia interesų.
– Kokiais būdais jūs atstovaujate savo šalies verslui?
– Mes stengiamės užtikrinti ir verslo, ir valdžios bendradarbiavimą. Šiuo metu Lietuvoje mums nekyla daug problemų, tačiau norime, kad bendravimas vyktų sklandžiai. Bet kuriuo metu, kai ministras, premjeras ar prezidentas atvyksta į Vašingtoną, mes turime verslo atstovų grupę, su kuria galima susitikti ir aptarti svarbiausius reikalus.
Tikriausiai pastebėjote, kad Vašingtone minimos Baltijos šalys, veikia Baltijos šalių organizacijos, vyksta Baltijos šalių renginiai. Ši Taryba ir jos veikla skirta tik Lietuvai. Atvykę politikai turi progą susitikti su tiksline grupe, kuriai svarbi konkreti šalis, ne tik regionas.
Mes veikiame aukščiausiu vyriausybės ir prezidento lygmeniu.
– Jūs pats nesate politikas. Teikiate privačias konsultacijas. Lietuvoje pastaruoju metu itin jautriai žiūrima į verslo ir politikų santykius, į valstybės tarnybos ir privačių konsultacijų derinimą. Kaip šie klausimai sprendžiami JAV?
Valdžia negali priiminėti sprendimų vakuume, nesitardama su suinteresuotomis grupėmis.
– Mūsų šalyje sukurta gera stabdžių ir atsvarų sistema. Valdžia turi labai daug galios spręsti problemas, susijusias tiek su verslo aplinkos, tiek su konkrečių konkursų rezultatais. Visiškai atskirti verslo ir politikos neįmanoma, tačiau interesus reikia subalansuoti.
Amerikoje verslininkai turi galimybę susitikti su politikais, pasidalyti su jais informacija, tačiau neperžengiant tam tikrų ribų. Dažnai žodis „lobizmas“ vartojamas neigiama reikšme, tačiau lobistinė veikla – būtinas procesas. Valdžia negali priiminėti sprendimų vakuume, nesitardama su suinteresuotomis grupėmis.
– Be Lietuvos, jūs taip pat vadovaujate JAV ir Lenkijos, JAV ir Rumunijos, JAV ir Turkmėnistano verslo taryboms. Ar darbas su šių šalių atstovais labai skiriasi?
– Yra daugiau panašumų nei skirtumų. Šias tarybas sukurti nebuvo mano sumanymas. Toks poreikis atsirado vertinant naujas galimybes ir JAV bendrovių norą veikti šiose rinkose. Neretai bendrovės nori vykdyti veiklą ir Lenkijoje, ir Rumunijoje, ir Lietuvoje. Tai panašios šalys, o vadovauti kelioms taryboms vienu metu yra praktiška.
– Mums suprantama, kokių ekonominių ir politinių interesų Lietuvoje turi kaimynė Rusija. Tačiau kas JAV bendroves gali dominti Lietuvoje?
Amerikos bendroves su jų technologijomis ir turima patirtimi nedvejodamas pastatyčiau į pirmą gretą, lyginant su bet kurios kitos šalies bendrovėmis.
– JAV ir Lietuvos ryšiai visada buvo šilti. Lietuva padarė didelę pažangą per pastaruosius 20 metų. Tai rodo kad ir tai, kaip greitai šalis įveikė krizę ir kokiu tempu auga ekonominiai jūsų rodikliai. JAV bendrovės tai pastebi. Jos žino, kokie išsilavinę ir talentingi yra Lietuvos žmonės, tačiau jų paslaugos vis dar kainuoja pigiau nei Vakarų Europos šalyse.
Lietuvoje gyvena 3 mln. gyventojų, ji nėra didelė palyginti su kitomis šalimis, todėl dėl užsienio investicijų reikia konkuruoti. Jūs minėjote „Chevron“. Tai galimybė Lietuvai turėti didesnę energetinę nepriklausomybę. Manau, jog Lietuva ir JAV galėtų būti patikimos partnerės.
– Ateinate į rinką, kurioje jau sėkmingai veikia užsienio bendrovės. Energetikos sektoriuje itin akivaizdūs Rusijos interesai, finansų sektoriuje dominuoja skandinavai. Ar liko nišų, dėl kurių būtų galima konkuruoti?
– Amerikos bendroves su jų technologijomis ir turima patirtimi nedvejodamas pastatyčiau į pirmą gretą, lyginant su bet kurios kitos šalies bendrovėmis. Mes ne visada laimėsime, tačiau mūsų šansai labai geri. Kad ir skalūnų gamybos srityje mes esame lyderiai.
– Lietuvai atgavus nepriklausomybę JAV buvo ta šalis, į kurią daug lietuvių išvyko ieškoti laimės ir užsidirbti pinigų. Dabar jų maršrutai kiek pasikeitė. Tai lėmė ir Amerikoje prasidėjusi recesija, ir didelis mus skiriantis atstumas. Kokia dabar yra situacija? Ar JAV gali būti patraukli lietuviams?
– Tikiu, kad JAV visada buvo ir yra patraukli lietuviams. Tai lemia ir istorinės priežastys. Amerikoje gyvena didelė lietuvių diaspora. Matome, kad į šią šalį atvyksta nemažai jaunimo.
Būdamas Lietuvoje susitikau su ISM aukštosios mokyklos rektoriumi. Akivaizdu, kad studentams šiuo metu daug lengviau vykti ne į JAV, o į Jungtinę Karalystę ar Vokietiją. Tai susiję su atstumu. Tačiau niekas nesiginčija, kad JAV universitetai yra vieni geriausių pasaulyje. Kaip tik atvežiau pasiūlymą ISM steigti programas, kurias baigę studentai įgytų dviejų universitetų diplomus.
– Koks jūsų vizito Lietuvoje tikslas?
– Susitinku su Prezidentūros, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos atstovais. Daug laiko praleidau diskutuodamas apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai. Manau, tai gera proga Lietuvai puikiai pasirodyti tarptautinėje arenoje.
Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES, Vašingtone organizuojame tam skirtą didelį renginį, kuris vyks Kapitolijuje, jame dalyvaus kongreso nariai, ambasadoriai, verslo atstovai. Pirmininkavimas ES parodys, ką Lietuva gali padaryti tarptautiniu lygiu.
Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo Europos komisijos komisarė, matėme, kad ji nebijo priimti sunkių sprendimų. Tokių sprendimų reikia ir Briuseliui, ir Vašingtonui.
 |
| JAV Kapitolijus |
– Kalbėjome apie galimybes, o kokių problemų pastebite Lietuvoje?
Greitai jūs pamatysite kur kas daugiau lietuvių valdomų verslų.
– Lietuva kuria inovacijas, tačiau vis dar negali jų pritaikyti komercinėje veikloje. Tai sfera, kurioje Lietuva turėtų ieškoti būdų, kaip aplenkti konkurentus.
Kitas klausimas yra mentalitetas. Tai, ką Lietuva pasiekė per paskutiniuosius 20 metų, yra puiku. Tačiau ilgą laiką čia buvo skiepijama komunistinė pasaulėžiūra. Mes matome pokyčius. Jaunimas tampa verslesnis.
Vakar vykusiame forume teko pabendrauti su „GetJar“ įkūrėju. Tai puiki kompanija ir pavyzdys, kaip Lietuvoje kilusios idėjos gali būti įgyvendintos pasauliniu mastu. Tenka bendrauti su JAV bendrovėmis, jau įsikūrusiomis Lietuvoje. „Western Union“ turi apie 800 darbuotojų. Jos mato daug smalsių, protingų, inovatyviai mąstančių jaunų žmonių. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenės mentalitetas keičiasi. Greitai jūs pamatysite kur kas daugiau lietuvių valdomų verslų.
– JAV sukūrė Lietuvai skirtą Tarybą, kurioje susijungė didelės verslo bendrovės, turinčios interesų Lietuvoje. Ar Lietuva turi verslo interesų JAV ir kas juos gina?
– Vienas iš tokio bendradarbiavimo pavyzdžių yra „Versli Lietuva“, kuri turi atstovų Čikagoje ir Los Andžele. Jie padeda Lietuvos bendrovėms prekiauti ir veikti JAV. Ne paslaptis, kad JAV yra didžiulė šalis ir konkurencija šioje rinkoje labai įtempta. Rasti galimybių nedidelėms Lietuvos bendrovėms nėra paprasta. Buvau susitikęs su „Verslios Lietuvos“ vadove, su ja kalbėjome apie Lietuvos verslo galimybes JAV.
Jūs minėjote „GetJar“ įkūrėją Ilją Laursą. Amerika yra sunkiai pasiekiama Lietuvos verslininkams, bet gal tokie pavyzdžiai įrodo, kad kartais viena puiki idėja gali rasti savo nišą didžiulėje rinkoje?
– Jei pažvelgtumėte į savo regioną, kuris yra svarbiausias Lietuvos užsienio prekybai, tai tendencijos nėra labai džiuginančios. Prognozuojama, kad ES BVP mažės 0,4 proc. Rusijos BVP turėtų augti 3 proc., tačiau tokiai šaliai tai taip pat nėra geri rezultatai.
Lietuviai turėtų mąstyti ne lokaliai, o globaliai.
Lietuviai turėtų mąstyti ne lokaliai, o globaliai. Tai nėra paprastas uždavinys šaliai, tačiau šiuo metu Lietuvai tam pats tinkamiausias laikas. Visas pasaulis stebės, kaip jums seksis vadovauti ES. JAV derasi dėl laisvosios prekybos sutarties su ES. Yra daug kitų itin svarbių tarptautinių klausimų. Lietuva turės parodyti, kiek yra pajėgi priimti sunkius sprendimus.
Kita kryptis, kur link turėtų žiūrėti Lietuva – Azijos rinkos. Tai itin sparčiai augantis regionas. Šiuo metu kaip tik kuriama „Šilko kelio“ koncepcija. Lietuva turi puikią transporto sistemą ir kelius, todėl galėtų prisidėti prie tokių iniciatyvų ir Aziją pasiekti tiesiogiai.
