Jeigu įsigaliotų Europos Komisijos siūlymas uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius – gėrimų šiaudelius, stalo įrankius ar indus – juos reikėtų keisti ir gaminti iš mažiau aplinką teršiančių medžiagų. Kavinių ir restoranų atstovai sako, kad tokiu atveju minėtų gaminių kainos didėtų galbūt net tris kartus.
Vis dėlto kai kurie jų jau dabar savu noru mažina plastiko naudojimą kavinėse ir restoranuose, nors kiti teigia nerandantys, kuo pakeisti plastikinių indų, kurie yra pigesni, nepraleidžia šilumos ir skysčių.
„McDonald‘s“ ir „Hesburger“ mažina plastiko kiekį
„Bloomberg“ birželį paskelbė, kad kitais metais „McDonald's“ planuoja atsisakyti plastikinių šiaudelių visuose tinklo restoranuose Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, kurių dabar yra 1361.
„McDonald‘s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis komentare 15min pabrėžė, kad kiekvienoje šalyje skiriasi priemonės, kuriomis stengiamasi naudoti ekologiškesnes pakuotes.
„McDonald’s“ restoranuose Lietuvoje laikomės pasaulinio prekės ženklo įsipareigojimo iki 2025 m. užtikrinti, kad visos tinklo restoranuose naudojamos klientams tiekiamų patiekalų pakuotės būtų pagamintos iš atsinaujinančių, perdirbtų ar sertifikuotų šaltinių“, – teigė V.Janevskis.
Jau dabar dauguma „McDonald’s“ restoranuose naudojamų pakuočių yra pagamintos pluošto pagrindu, ir tik apie 20 proc. jų, dėl tam tikrų funkcinių poreikių, yra pagamintos tik iš plastiko, – teigė
Jo teigimu, mažoji dalis „McDonald’s“ naudojamų pakuočių pagamintos iš plastiko.
„Jau dabar dauguma „McDonald’s“ restoranuose naudojamų pakuočių yra pagamintos pluošto pagrindu, ir tik apie 20 proc. jų, dėl tam tikrų funkcinių poreikių, yra pagamintos tik iš plastiko. Šiuo metu 64 proc. mūsų naudojamų pakuočių yra pagamintos iš sertifikuotų arba perdirbtų medžiagų, tačiau esame užsibrėžę tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad šis skaičius būtų 100 proc.“, – rašė „McDonald‘s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse.
Restoranų tinklo „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela tikino, kad valgantiems restoranuose šiaudelius ir puodelių dangtelius darbuotojai duoda tik paprašius.
„Su gėrimais automatiškai nebepatiekiami dangteliai ir šiaudeliai. Prie mūsų prekystalių yra specialūs lipdukai, kuriais informuojame klientus, kad šiaudelis duodamas tik klientui paprašius arba tuomet, kai maistas užsakomas išsineštinai, ar klientas ateina su vaikais – tuomet, kai dangtelis ir šiaudelis yra tikrai reikalingi. Visais kitais atvejais klientai, kurie mėgaujasi gėrimais restorane, gauna juos įpiltus į puodelį be dangtelio ir šiaudelio“, – teigė I.Salmela.
Pašnekovė akcentavo, kad naudojamos pakuotės pagamintos iš suyrančių medžiagų.
„Buvo sumažintos ir paplonintos mėsainių pakuotės. Šiuo metu „Hesburger“ mėsainiai patiekiami įvynioti į bioskaidžias medžiagas. Tirštieji ir vaisių kokteiliai, siūlomi mūsų restoranuose, yra pilstomi į bioskaidžius puodelius iš kukurūzų krakmolo, kuris natūraliai suyra“, – dėstė ji.
Įmonės „Fresh projects“, valdančios sušių restoraną „Sushi Express“ prekės ženklo vadovė Urtė Miškinytė, teigė, kad beveik visi naudojami indai pagaminti iš perdirbamų medžiagų.
„Dauguma „Sushi Express“ restoranuose naudojamų indų pagaminti iš popieriaus ar kitų perdirbamų medžiagų. (...) Restoranuose turime ir plastikinių indų – vienkartinių stiklinių, sojos indelių, šiaudelių, įrankių. Tokio tipo indai sudaro tik apie 10–15 proc. visų naudojamų indų ir pakuočių. Per pastaruosius trejus metus šį skaičių sumažinome perpus“, – dėstė U.Miškinytė.
Alternatyvų kol kas mažai
Kebabų tinklo „Jammi“ steigėjas Gerardas Butvilas tvirtino, kad kol kas neranda alternatyvų, kuo pakeisti plastinius indus.
„Reikia pateikti alternatyvą, o ne kaip pas mus dažnai būna – uždraudžia ir nežino, ką toliau daryti. (...) Mes jau seniai, kai dar nebuvo siūlymo, galvojame, kuo pakeisti plastiką. Iš tiesų rasti gerą produktą, kuris laikytų šilumą ir pro jį neprabėgtų maistas, sunku. Šiuo metu alternatyvų nėra“, – sakė G.Butvilas.
Iš tiesų rasti gerą produktą, kuris laikytų šilumą ir pro jį neprabėgtų maistas, sunku. Šiuo metu alternatyvų nėra, – kalbėjo G.Butvilas.
Vienas iš kavinių tinklo „Caffeine“ įkūrėjų ir savininkų Nidas Kiuberis mano, kad siūlymas atsisakyti plastiko gaminių dar per ankstyvas.
„Tikrai per anksti šį siūlymą išsamiai komentuoti. Tai yra tik siūlymas, o ne jau priimtas įstatymas, kuris realiai paveiktų visų tokio tipo kavinių veiklą, santykius su rūšiuotojais bei pačiu miestu.
Jau daug metų tikimasi, kad plastikinių arba mišrių pakuočių gamintojai rinkai pasiūlys alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, iš augalinio pluošto pagamintus puodelius. Deja, tokių sprendimų konkurencingomis kainomis dar nėra. Tačiau aš tikiu, kad jis anksčiau ar vėliau atsiras, o tokie Europos Sąjungos siūlymai ji tik paspartins“, – teigė N.Kiuberis.
Sveikesni aplinkai – brangesni
„Sushi Express“ prekės ženklo vadovė informavo, kad gaminti indus iš aplinkai saugesnių medžiagų yra brangiau.
„Plastikinių pakuočių ir pakavimo priemonių kainos varijuoja nuo kelių centų iki kelių eurų. Svarbu paminėti, kad aplinkai palankesnės, perdirbamos pakuotės yra brangesnės nei plastikinės, tačiau kiekvienas atsakingas verslas turėtų siekti naudoti tik tokias pakuotes“, – teigė U.Miškinytė.
Anot pašnekovės, „Sushi Express“ užsibrėžė iki 2019 m. atsisakyti plastikinių šiaudelių, plastikinius įrankius pakeisti mediniais, plastikinius puodelius popieriniais. Pakavimo priemones (indus, pakuotes) naudoti tik iš aplinkai nekenkiančių medžiagų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės nuomone, atsisakymas plastikinių indų ir jų gaminimas iš kitokių medžiagų verslui sukeltų daugiau finansinių rūpesčių.
„Šiek tiek sukeltų problemų, bet manau, kad dalis kaštų vis tiek yra perkeliama klientui ir nėra taip, kad vien tik restoranas neštų finansinę naštą. Žmogus, kuris sąmoningai renkasi, supranta, kad tokie dalykai yra brangesni“, – sakė asociacijos prezidentė.
9-ių „Jammi“ kebabinių savininkas paskaičiavo, kiek maždaug kainuotų plastikinius indus pakeisti į gamintus iš aplinkai geresnių medžiagų.
„Būtų kokius tris kartus brangiau. Tada reikėtų pakelti produktų kainą ir pakeisti pakuotę. (...) Jeigu bus direktyva, kad visi turės taip padaryti (atsisakyti plastikinių indų – red. past.), klientui pasidarys brangiau. Labai paprasta“, – kalbėjo G.Butvilas.
Savo tarą atsineša retai
Kavinių tinklo „Caffeine“ atstovas tikino, kad kavinėse klientai su savo tara pasirodo retai.
„Aš jau dažniau pastebiu užsukančius žmones su savo termosiniais puodeliais kavai. Ir patys visose kavinėse jau siūlome įsigyti puikius daugkartinius puodelius, pagamintus iš sparčiai atsinaujinančios žaliavos – bambuko. Visgi klientas su daugkartiniu puodeliu – kol kas yra labiau maloniai stebinantis, o nei masiškai matomas reiškinys mieste“, – teigė N.Kiuberis.
Pašnekovui pritarė ir kito kavinių tinklo „Huracan Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis.
„Iš dešimčių tūkstančių tokių yra tik vienetai. Tokios tendencijos nėra“, – sakė jis.
Iš dešimčių tūkstančių tokių yra tik vienetai. Tokios tendencijos nėra, – tikino „Huracan Coffee“ įkūrėjas.
Tą patį sakė ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Yra, bet nedažnai. Daugiausiai tie, kurie nori išsinešti patiekalus, nes tai yra daug patogiau ir, be abejo, nenaudojami plastikiniai indai. Labai populiarėja ir plastmasinių maišelių atsisakymas. Manau, žmonės sąmoningėja, ypač jaunimas, ir tai yra labai smagu“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Beje, Latvijoje kai kurie kavinių tinklai siūlo 10 proc. nuolaidą tiems, kurie kavą pilsis į savo tarą.
Siūlo alternatyvą plastikui
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė vardijo vienkartinių plastikinių indų rinkoje prieinamus pakaitalus.
„Pavyzdžiui, vienkartinės plastikinės lėkštės ir stalo įrankiai gali būti pakeisti mediniais, bambukiniais, metaliniais ar netgi ne vienkartinio, o ilgo naudojimo plastikiniais. Vienkartiniai plastikiniai puodeliai gali būti pakeisti keraminiais, daugkartinio naudojimo puodeliais, kurie gali būti užpildomi kavinėse. Plastikiniai gėrimų šiaudeliai taip pat gali būti pakeičiami popieriniais, bambukiniais, metaliniais ir kt.“, – informavo A.Bagočiutė.
Pasak Atliekų departamento direktorės, Lietuvoje įmonės jau yra skatinamos kurti gaminius, darančius mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
„Aplinkos ministerija numatė ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama padidinti perdirbamų gaminių ir pakuočių pateikimą į rinką, peržiūrimi mokesčiai už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatant pakuočių atliekų perdirbimą skatinančius tarifus“, – teigiama laiške.
