Anot jo, gegužės 16 dieną Norvegijoje Verslo taikos apdovanojimų metu, V.Lašas susitikęs su automobilių gamintojos „Tesla“ vykdomuoju direktoriumi E.Musku per kelias minutes turės išberti informaciją apie „Tesla Motors Gigafactory“ idėjos įgyvendinimą Lietuvoje.
Jis per 1–3 minutes turės staigiai išburbenti daug informacijos, kad E.Muskas užduotų nors vieną klausimą.
„Jis per 1–3 minutes turės staigiai išburbenti daug informacijos, kad E.Muskas užduotų nors vieną klausimą. Būdamas E.Musko vietoje, pasakysiu – koks yra veiksmų planas ir kokie yra skaičiai. Klausimas, ar turime skaičius, planą, ar turėsime, ką jam paduoti“, – diskusijos „Lietuva „Tesla“ banginio medžioklėje“ metu svarstė Ž.Zabieta ir vis dėlto pridūrė, kad toks susitikimas – naudingas.
Lietuva varžosi su pranašesnėmis valstybėmis
Jo nuomone, svarbu, kad informacija apie judviejų pokalbį pasklistų žiniasklaidos priemonėse taip, kaip išpopuliarėjo lietuvių sukurtas virtualusis „GigafactoryLT“. Tuomet galbūt pavyktų išgąsdinti Lietuvos konkurentus, pavyzdžiui, Portugaliją, kuri gali pasiūlyti didžiausius ličio rezervus Europoje, ar Čekiją, kur be ličio atsargų taip pat veikia „Škoda Auto“ ir „Volkswagen“ gamyklos.
Neturėdami kalnų, turėdami tik gražias lygumas ir miškus galime pasiūlyti 150 ha plotą, 70 megavatų galios atsinaujinančios energijos tiekimą ir ambiciją, kuri pastaruosius 30 metų stumia mūsų šalį.
Dėl ličio jonų baterijų gamyklos statybos Lietuva konkuruoja ne tik su šiomis šalimis, bet ir su Vengrija, kurioje darbo jėga dar pigesnė nei Čekijoje, o 2020–2021 metais pradės veikti „Mercedes“ gamykla, su Suomija, kurios ištekliai, reikalingi baterijų gamybai, apima litį, kobaltą, nikelį, su Lenkija, kurioje iš 18 mln. potencialių darbuotojų atrinkti 6,5 tūkst. laimingųjų, įsidarbinsiančių „Tesla Motors Gigafactory“, būtų kur kas greičiau ir pigiau nei mūsų šalyje.
„Neturėdami kalnų, turėdami tik gražias lygumas ir miškus galime pasiūlyti 150 ha plotą, 70 megavatų galios atsinaujinančios energijos tiekimą ir ambiciją, kuri pastaruosius 30 metų stumia mūsų šalį“, – teigia Ž.Zabieta.
„Tesla“ reikalaus mokestinių lengvatų
„Vis dėlto mums reikia ne „Teslos“, o Lietuvos, kurioje „Teslai“ būtų gerai“, – sako jis, pridurdamas, kad reikia sukurti patrauklią Lietuvą, kuri būtų kūrybiška ir lanksti, sumažintų biurokratinių procedūrų skaičių, galėtų skirti paramą ir nuolaidų pardavimų mokesčiams.
„Kodėl išskirtinės mokestinės lengvatos turi būti skirtos vienai įmonei ir kodėl užsienio kapitalui? O jei mes milijardą eurų skirtumėme „Achemai“ ar „Maximai“, kas būtų tada? – svarsto „Global Shapers“ organizacijos narys. – Jeigu mes visi – politinis elitas, visuomenė, suinteresuotos grupės – nusprendžiame, kad norime nukirsti „Teslos“ banginį, [...] jeigu nerinksime iš šios įmonės mokesčių ir skirsime lengvatas, vadinasi, kažkas negaus pinigų – negaus pensininkai ir vaikai.
Jeigu nerinksime iš šios įmonės mokesčių ir skirsime lengvatas, vadinasi, kažkas negaus pinigų – negaus pensininkai ir vaikai.
Tokia bus DELFI antraštė. Rūta Janutienė sakys: jie atvažiavo iš Amerikos ir iš badaujančių senolių atėmė paskutinius grašius. Aš, be abejo, juokauju ir matau verslo logiką, kai įdedi vieną ir gauni šimtą.“
Pirmoji „Tesla Gigafactory“ ličio jonų akumuliatoriams gamykla veikia JAV, Nevados dykumoje. Anot Ž.Zabietos, vienas pagrindinių veiksnių, kuris lėmė gamyklos statybą būtent šioje vietoje, tai – valstijos suteiktos mokestinės lengvatos.
Kruonis taptų vienas didžiausių miestų
„Nevada panaši į Lietuvą gyventojų skaičiumi, aišku – ne plotu ir ne sąlygomis. Pagal BVP, ne tiek jis ir didesnis už Lietuvos, kurios BVP auga. Šių metų Lietuvos biudžetas yra 8,5 mlrd. eurų, o mes kalbame apie 1,3 mlrd. dolerių nuolaidų per 30 metų [ir] 100 mlrd. dolerių grąžą per 20 metų. Jūs įsivaizduojate, ką reikėtų daryti su tokiais pinigais? Mano pirmasis atsakymas – ne“, – diskusijos metu kalbėjo jis.
„Jeigu turėtume „Tesla“, Kruonį mes turėtume paversti vienu iš didžiausių miestų Lietuvoje. Šalies ekosistema pasikeistų dramatiškai. Kiekvienais metais iš „Teslos“ gauta grąža būtų įspūdinga ir pakeistų šalies raidą iš pat šaknų. Tai taptų nacionalinės reikšmės projektu“, – pridūrė Ž.Zabieta.
Anksčiau „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas yra kalbėjęs, kad „Teslos“ gamyklą būtų galima statyti greta Kruonio hidroakumuliacinės (HAE) jėgainės netoli Kauno.
Nevadoje veikiančios gamyklos teritorija užima 1300 ha arba tiek, kiek ir Sartų ežeras (1332 ha) Aukštaitijoje. 400 ha teritorijos skirta pastatui, 900 ha – saulės ir vėjo energetikos įrengimams. „Tesla“ dar porą kartų turi galimybę plėsti energijos parkus.
Lietuvoje tokio lopinėlio mes neturime.
„Lietuvoje tokio lopinėlio mes neturime, – teigia „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas Arnoldas Dapkus. – Tai yra didžiausio ploto pastatas pasaulyje.“
Jei ne „Tesla“, tiks ir kiti
Netoli Ryno miesto Nevados Valstijoje veikia ir „Teslai“ priklausantis Vilniaus miesto dydžio arba tiksliau 43,5 tūkst. ha industrinis parkas. Jame veikia 166 kompanijos, išvystyta kelių eismo infrastruktūra.
„Teslos“ automobilių 150 ha gamykla veikia Fremonte, Kalifornijoje.
„Baterijos gimsta Nevadoje. Čia jos susitinka su kūnu ir tampa mašinomis“, – dėsto A.Dapkus.
Anksčiau gamykla priklausė kompanijoms „General Motors“ ir „Toyota“. E.Muskas ją įsigijo už 42 mln. dolerių. Kalifornijos valstija jos veikimui suteikė 90 mln. dolerių paramą.
„Olandijoje yra galutinio surinkimo gamykla. Fremonte automobiliai surenkami, testuojami, išardomi, sukraunami į konteinerius ir Olandijoje surenkami dar kartą“, – sako „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas. Ir nors visas šis kelias atsieina didžiulius kaštus, anot jo, taip prieš pastatant antrąją „Tesla Gigafactory“ gamyklą Europoje auginama auditorija.
Idėją, kad ši gamykla galėtų išdygti Lietuvoje, 2016-ųjų gruodį iškėlė verslininkas V.Lašas. Tam, kad idėja virstų realybe, A.Dapkaus teigimu, reikia valstybinės ir Europos Sąjungos paramos, atitinkamo dydžio sklypo, elektros energijos, plano, kaip pasamdyti tūkstančius žmonių.
Tačiau net jeigu visko nepavyks įgyvendinti, o E.Muskas statybai pasirinks kitą šalį, A.Dapkaus nuomone, pastangos į pasiruošimą galės būti panaudotos pritraukiant kitus investuotojus: „Tai gali būti „Toyota“ – kodėl ne. Jeigu valdžia bus nusiteikusi, paruošta infrastruktūra, padidintas kokių nors studentų skaičius, sumažintas kažkokių resursų panaudojimas, [tai] galėsime panaudoti kitais laikais“.
Darbas – 80 valandų per savaitę
Vis dėlto jeigu Lietuvoje „Teslos“ gamykla iškiltų ir įdarbintų 6,5 tūkst. darbuotojų, taptų trečia įmonė, po „Maximos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ pagal darbuotojų skaičių. Tikėtina, kad kaip ir JAV, gamykloje galėtų įsidarbinti ir analogiškoje industrijoje anksčiau nedirbę asmenys.
„65 proc. visų „Teslos“ darbuotojų buvo taip vadinamieji entry-level (pradedantieji – liet.) specialistai. Tai reiškia, kad žmonės buvo nauji, nelupti ir nelukštenti. Jie buvo apmokyti ir įdėti į tą mėsmalę, kurią gerasis E.Muskas yra sukūręs su 80 valandų [darbo] režimu per savaitę, kurio, be abejo, būtų tikimasi ir iš Lietuvos darbuotojų“, – tikina Ž.Zabieta.
Turbūt darbuotojus ir veža tai, kad jie dirba „Teslai“.
Jo teigimu, vidutinis „Gigafactory“ darbuotojo atlyginimas – 4,5 tūkst. dolerių, tačiau, lyginant su kitomis automobilių gamybos kompanijomis, jis nėra įspūdingas – JAV šis atlygis mažas: „Turbūt darbuotojus ir veža tai, kad jie dirba „Teslai“.
Ž.Zabieta spėja, kad Lietuvoje vidutinis gamyklos darbuotojo atlyginimas 4,5 tūkst. dolerių nesiektų.
Idėja – tobulinkime kosmoso technologijas
Lietuva, išplėtojusi paslaugų ir IT sektorius, bet turinti tik vieną elektromobilių ir kitų prietaisų baterijas gaminančią įmonę, jo nuomone, nebūtinai turi statytis ličio jonų baterijų gamyklą. Galima kalbėti apie saulės modulių gamyklą arba, jeigu norime sužavėti E.Muską – apie kosmosą: „Automobiliai yra įrankis pasiekti tikslą – iškelti žmogų į Marsą. Gal mes orientuokimės į kosmoso technologijas? Jeigu ne, tai gal į tai, kur esame geri – toliau plėtokime „Barclays“, „Western Union“ ir viskas bus neblogai“.
Šių metų vasarį kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ mėgėjai virtualioje erdvėje sukūrė „GigafactoryLT“ gamyklos ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aplinkos projektą. „Tesla“ organizacija „Twitter“ paskyroje į jį sureagavo taip: „Lietuva žino kelią į mūsų širdį: Gigafactory 2 statybos naudojant „Minecraft“.
Vienas iš projekto organizatorių, Žilvinas Lešinskas, teigė, kad pagrindinis projekto tikslas – atkreipti „Tesla“ įkūrėjo E.Musko, kuris taip pat yra ir kompiuterinių žaidimų mėgėjas, dėmesį ir paskatinti jį pasvarstyti apie galimybę naują „Teslos“ gamyklą statyti Lietuvoje.
Jau šįmet paaiškės, ar taip nutiks, o galbūt E.Muskas pasirinks kitą šalį.
