Tikėtina, kad RIMI darbuotojai J.Menšikova ir J.Mizejus, su kuriais kalbėjomės įmonės patalpose, nebuvo iki galo atviri – itin korektiškai atsiliepė tiek apie savo darbdavį, tiek apie klientus. Tačiau faktas, kad apie darbą prie kasų ir salėje kalba ne anonimiškai, ir dirba čia ne vienerius metus, liudija, kad jaunuoliams dirbti čia negėda.
Taip, būna ir tokių darbuotojų parduotuvėse.
Darbą kebabinėje iškeitė į prekybos tinklą
J.Menšikova ilgą laiką dirbo kebabinėje, tačiau draugė jai rekomendavo pabandyti įsidarbinti kasininke – jau po pusmečio mergina už stropumą buvo paaukštinta ir dabar yra vyresniojo kasininko padėjėja. O tai reiškia didelę atsakomybę.
Mergina ne tik užtikrina tvarką prie kasų – ji turi net 50 kasininkų, kuriuos nuolat apmoko dirbti.
Kuo daugiau prekių kasininkas nuskanuoja, tuo didesnis yra jo priedas prie atlyginimo.
„Su kiekvienu reikia rasti bendrą kalbą, susišnekėti, išmokyti, prieiti prie žmogaus taip, kad jis suprastų“, – sakė mergina.
J.Menšikova susiduria ir su nemotyvuotais darbuotojais, tačiau, kaip pasakojo, labai stengiasi, ir ilgainiui visi parodo bent šiek tiek entuziazmo.
Nenuostabu, mat jų atlyginimas priklauso nuo jų efektyvumo, kuris matuojamas automatiškai. Paprasčiau – kuo daugiau prekių kasininkas nuskanuoja, tuo didesnis yra jo priedas prie atlyginimo. Dalį atlyginimo sudaro ir darbuotojo bendravimas su klientais, kuris yra įvertinamas slapto pirkėjo tyrimo metu. Taigi kasininkas, dirbantis lėtai ir nemandagiai, uždirba mažiau.
„Stengiamės motyvuoti žmones, bandome kalbėtis, pas mus matuojamas kasininkų efektyvumas, už jį darbuotojai gauna papildomus priedus. Net tie, kurie atrodo nemotyvuoti dirbti, ilgainiui pastangų atsiranda. Tokių, kad visiškai būtų nemotyvuoti, neturiu“, – pasakojo daugiau nei metus parduotuvėje dirbanti mergina.
Dabar ji svajoja ir stengiasi, kad gautų paaukštinimą – nori būti vadybininke.
„Aš tikrai nesustosiu ties tomis pareigomis, kurias einu dabar. Ateityje norėčiau būti vadybininkė“, – sakė J.Menšikova.
Jos kolega bakalėjos skyriaus vadybininkas J.Mizejus tuo pat metu kremta politikos mokslus, tačiau palikti prekybos tinklo vis tiek neketina.
Rutinos nėra, tik anksti keltis nemalonu
J.Mizejus yra ketvirtakursis studentas – kremta politikos mokslus. RIMI jis su pertraukomis dirba maždaug ketverius metus – trissyk buvo išvykęs dirbti už Atlanto.
„Atsakomybė didelė – turiu didelę komandą. Darbas prasideda nuo manęs – užtikrinimas, kad visos prekės būtų vietoje, kad visur būtų švara, būtų laikomasi higienos reikalavimų, būtų nurodytos teisingos kainos“, – J.Mizejus taip pat sudarinėja darbo grafikus.
Prieš ketverius metus darbą parduotuvėje jis pradėjo kaip eilinis salės darbuotojas – rūpinosi prekių iškrovimu ir švara.
„Mokykloje būdavo taip – ateini pirmadienį, vėl tos pamokos prasideda, lauki penktadienio. Į darbą ateinu atsipūtęs, nėra diskomforto, su manimi dirba geri žmonės, su kuriais sutariu. Man patinka darbas. Būna rutinos – antradienį prasideda naujos akcijos, reikia labai anksti keltis, bet tądien daug anksčiau darbą baigiu“, – paklaustas, ar darbe nėra rutinos, aiškino vaikinas.
Nors darbą mėgsta, tiek J.Mizejui, tiek J.Menšikovai tenka kovoti su neigiamu parduotuvės darbuotojų įvaizdžiu visuomenėje.
Nesigėdi, o didžiuojasi
„Aš keturias dienas dirbu, keturias – ne. Spėju pailsėti, ateinu jau pasiilgus savo komandos. Kiekviena diena yra skirtinga – skirtingos emocijos, žmonės“, – pasakojo kasdien su klientais bendraujanti mergina.
Didelių skundų ji sakė nesulaukianti, dažniau susiduria su neigiamu kasininkės įvaizdžiu.
„Kiek žmonių, tiek nuomonių, būna visokių situacijų. Aš nesigėdiju, aš didžiuojuosi, kad per tuos metus jau buvau paaukštinta. Man tai yra gerai“, – pasakojo mergina.
Negėda ir J.Mizejui: „Yra visuomenės nusistatytas stereotipas, galima kalbėti ne tik apie parduotuvės darbuotojus, bet, pavyzdžiui, santechnikus, elektrikus. Man atrodo, kad, pavyzdžiui, santechnikas, būdamas geras meistras, gali uždirbti daugiau už tą, kuris dirba biudžetinėje įstaigoje ar įmonėje. Man tai nėra tokio stereotipo, kad aš dirbu parduotuvėje ir man turėtų būti gėda. Dirbu savo darbą ir tiek.“
