Pasak UNCTAD, atrodo, kad užsienio tarptautinės korporacijos „mažų mokesčių, dažnai ofšorinėse jurisdikcijose“ į apskaitą įtraukia neproporcingai dideles pelno sumas.
Ši ataskaita, regis, patvirtina metodus, į viešumą iškilusios nutekintuose vadinamuosiuose Panamos popieriuose, kurie parodė, kad kai kurios stambios įmonės pelną į apskaitą įtraukia mažus mokesčius taikančiose šalyse, nes nori išvengti mokesčių šalyse, kuriose faktiškai vykdo savo veiklą.
UNCTAD atliktas tyrimas, pavyzdžiui, parodė, kad tarptautinės korporacijos iš 26 išsivysčiusių šalių, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, Bermudoje, kuri priskiriama prie vadinamųjų mokesčių rojų, 2014 metais užregistravo 43,7 mlrd. JAV dolerių pelną, o tai atitinka 779 proc. šios teritorijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kinijoje šios įmonės į apskaitą įtraukė tik 36,4 mlrd. JAV dolerių pelną, o tai atitinka vos 0,3 proc. šios šalies BVP.
„Kaip yra įmanoma, kad Bermudoje esate deklaravęs didesnį pelną negu Kinijoje?“ klausia Astritas Sulstarova, vadovaujantis UNCTAD investicijų tendencijų skyriui.
„Atrodo, kad ten yra kažkas įtartino“, – pareiškė jis agentūrai AFP.
UNCTAD ataskaitoje taip pat pažymima, kad užsienio tarptautinių korporacijų į apskaitą Kaimanų salose įtrauktas pelnas viršijo 30 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro 875 proc. šios šalies BVP.
Liuksemburge šių įmonių apskaityta pelno suma viršijo 74 mlrd. JAV dolerių, o tai atitinka 114 proc. šios šalies BVP.
UNCTAD ataskaita taip pat atskleidžia, kad didžioji dalis pinigų, „plaukiančių“ per ofšorines jurisdikcijas, šiuo metu iš esmės tenka besivystantiems ūkiams.
2010–2014 metais net 65 proc. investicijų srautų pagrindiniuose Karibų jūros finansų centruose teko įmonėms iš Kinijos, Honkongo, Rusijos ir Brazilijos.
