Someljė Djurdja Katič svajoja apie tą dieną, kai vynuogyne pavyks pagaminti aukščiausios kokybės baltąjį vyną. Kol kas geriau sekasi gaminti raudonąjį, mat „Plantaže“ laukuose vynuogėms, iš kurio gaminamas baltasis vynas, tiesiog per karšta.
„Plantaže“ laukuose 15min apsilankė kartu su lietuvių startuolių komanda, priėmusią VOYAGE projekto iššūkį ir idėjų verslui ieškančia Adrijos jūros pakrantėse ir kalnuose.
Vilioja jaunuolius
D.Katič aktyviai ieško būdų, kaip pripratinti jaunus žmones prie vyno. Dabar, pasak jos, jie įsivaizduoja, kad vyną gerti gali tik turtingi žmonės restoranuose.
„Jauni žmonės Juodkalnijoje geria bet ką, tenorėdami greitai ir pigiai prisigerti“, – 15min sakė D.Katič.
34 metų moteris, dirbanti someljė, pati, kaip sako, per dieną prisiragauja daug skirtingų vynų, todėl labai svarbu yra žinoti savo limitą.
„Svarbu žinoti, kiek gali išgerti, kad nepavirstum beždžione arba kiaule. Labai blogai, kad jauni žmonės nori tik prisigerti“, – kalbėjo moteris.
Tiesa, Juodkalnija, kuriai ir priklauso šis vynuogynas, prie vyno pratina ne tik šalies jaunimą, bet ir bando pasauliui prisistatyti kaip vyndarė.
Vynuogyną „gręžia“ valstybė
„Plantaže“ vynuogynas yra pats didžiausias Europoje – užima net 2300 hektarų teritoriją. Čia auga 12 mln. medžių: jeigu visus susodintume į vieną eilę, vynmedžių kelias nusidriektų iki pat Kanados.
Apie 70 proc. teritorijos užima „Vranac“ vynuogės. Iš jų įmonė gamina 7 skirtingų tipų vynus, kurių pigiausias kainuoja porą eurų, brangiausias – apie 170 eurų. Ši vynuogė taip pat auga ir kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Kroatijoje.
Tuo metu „Krstač“ vynuogė, iš kurios gaminamas baltas vynas, auga tik Juodkalnijos žemėse. Visi bandymai ją auginti kitur buvo nesėkmingi. O eksperimentai su vynuogėmis yra imlūs laikui. Pirmuosius trejus metus vynuogė derliaus neduoda, vėliau dar maždaug septynerius metus vyndariai stebi, kokios kokybės vyną pavyksta pagaminti iš atitinkamos vynuogės.
„Tai jau yra verslas visam gyvenimui“, – sakė D.Katič.
Svarbu žinoti, kiek gali išgerti, kad nepavirstum beždžione arba kiaule. Labai blogai, kad jauni žmonės nori tik prisigerti, – sakė D.Katič.
Vynuogynas, kuriame ji dirba, prie oro uosto buvo suformuotas prieš 50 metų. Visus 2300 hektarų „gręžia“ valstybė, kasmet „Plantaže“ įmonei pateikianti planus, kokias naujas rinkas reikia užkariauti, kiek daugiau pajamų ir pelno gauti.
Dėl vyno pamišę rusai ir kinai
Per metus įmonė parduoda apie 11 mln. butelių įvairaus vyno. Maždaug pusė jų tenka Juodkalnijos rinkai, o likusi dalis keliauja į Serbiją, Rusiją, Kiniją.
D.Katič gyrėsi, kad čia pagaminamas tokios pat kokybės vynas kainuoja keliskart pigiau nei kaimyninėse vyną gaminančiose valstybėse.
Čia gero vyno butelį galima įsigyti ir už 2–2,5 euro, kai net Lietuvoje už tokią sumą įmanoma rasti nebent stalo vyno kartoninėje pakuotėje.
Žemą kainą iš dalies lemia ir pigi darbo jėga. D.Katič vidutinį atlyginimą įmonėje nutylėjo, bet atskleidė, kad už vynuogių skynimą sezono metu galima užsidirbti 1,5 Eur/val., taigi per dieną – apie 15 eurų.
„Taip galima ir vidutinę algą užsidirbti“, – D.Katič priminė, kad vidutinė alga Juodkalnijoje siekia apie 400 eurų.
Nuolatos įmonėje dirba 600–700 žmonių, o rugpjūtį ir rugsėjį, kai reikia skinti vynuoges, papildomai pasamdoma dar iki 400 žmonių.
Sunkiau už matematiką
„Tai yra nuolatinė kova. Todėl šį darbą gali dirbti tik užsidegę, aistringi žmonės“, – moteris pridūrė, kad su ja dirba daug vynuogyno pradininkų palikuonių. Kitaip tariant, tai yra ir valstybės verslas, ir šeimyninė ranga.
D.Katič pasakojo, kad sunkiausia yra dirbti su vynuogėmis, iš kurių gaminamas baltas vynas, mat joms Juodkalnijoje yra tiesiog per karšta.
Optimali temperatūra tokioms vynuogėms yra 35 laipsniai, tuo metu vynuogių lapai kartais įkaista net iki 60 laipsnių. Todėl vyndariai stengiasi vynuoges laikyti po lapais, kad jos neperkaistų.
Kitaip tariant, jie pasikliauja sinoptikais: jei žada debesuotą vasarą, lapus reikia nuskabyti, kad vynuogės gautų saulės; jei prognozuojamos saulėtos dienos, vynuoges būtinai reikia slėpti po lapais.
Be to, loterija kartais tampa ir kamščių pasirinkimas. Dėl skirtingų jų savybių vynai ir bręsta skirtingai.
Prieš leisdami vyną į rinką, įmonės someljė ragauja jį ir sprendžia, ar vynas yra tinkamas pardavimui. Retai būna taip, kad vynas parduotuvių nepasiektų – parduoti netinkamas pasirodo maždaug procentas vyno. Tačiau įmonei, kuri per metus parduoda 11 mln. butelių vyno, tas vienas procentas reiškia didžiulius nuostolius.
D.Katič vyndarystė yra gyvenimo būdas, o Juodkalnijai – strategija. „Plantaže“ vietos rinkos dalis siekia net 80 proc., likusią dalį dalijasi maždaug 30 smulkių vyndarių.
D.Katič kalbėjo, kad smulkiųjų vyndarių valstybė neskriaudžia, mat bet kurios įmonės veikla su užsienio rinkomis reiškia didėjantį šalies žinomumą.
15min žurnalisto kelionę į Kroatiją apmokėjo VOYAGE iššūkio organizatoriai. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
