„Keliant vienodus reikalavimus visų šalių ūkininkams, turi būti suvienodintos ir jiems skiriamos išmokos. Ketinimams toliau tęsti diskriminacinę politiką Baltijos šalių žemdirbių atžvilgiu derybose dėl naujos 2014-2020 metų finansinės perspektyvos turi būti užkirstas kelias ir žemdirbių piketas Briuselyje buvo rimtas signalas Europos Komisijai„, – teigė J.Imbrasas.
Ketvirtadienį kartu su kitais Baltijos šalių atstovais jis pasirašė kreipimąsi, adresuotą Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovams, už žemės ūkį atsakingam komisarui bei politinėms Europarlamento grupėms. Šiame dokumente Baltijos šalių europarlamentarai ragina pakeisti būsimos finansinės perspektyvos projekte siūlomą tiesioginių išmokų žemdirbiams skyrimo tvarką, vadindami ją diskriminacine, neteisinga ir prieštaraujančia Europos Sąjungos pagrindiniams principams, kuriais įtvirtinamas solidarumas, sąžininga konkurencija, bendra rinka ir subalansuota plėtra. Baltijos šalių Europarlamentarai reikalauja užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, nustatyti ne ilgesnį kaip 3, 5 metų pereinamąjį laikotarpį, o mažiausias išmokas gaunančioms šalims jų suvienodinimą pradėti nuo 2014 m.
J.Imbraso įsitikinimu, žemdirbių reikalavimai, palaikomi visų Baltijos šalių vyriausybių ir šių šalių atstovų Europos Parlamente, turi būti išgirsti, įvertinti ir daromi atitinkami pakeitimai Europos Komisijos pateiktame žemės ūkio politikos projekte.
„Galimybė tą pasiekti yra labai reali ir įmanoma. Tą akivaizdžiai įrodo ir už žemės ūkį atsakingo eurokomisaro Daciano Cioloso pažadas padidinti išmokas Baltijos šalių žemdirbiams. Žinoma, svarbu siekti, kad tas pažadas būtų įgyvendintas ir išmokų didinimas prasidėtų naujojo finansinio laikotarpio pradžioje, o ne atidėtas jo pabaigai ar dar tolesnei perspektyvai“, – pabrėžė J.Imbrasas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai šiuo metu gauna 2,5-3 kartus mažesnes išmokas nei daugelio senųjų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiai. Išmokos gerokai skiriasi ir tarp kai kurių naujųjų ES šalių: lenkai, slovakai jas gauna didesnes nei lietuviai, latviai ar estai. Šių šalių žemdirbiai tikėjosi, kad tokia situacija, iškreipianti konkurenciją žemės ūkyje, pasikeis po 2014-ųjų metų, tačiau pirminis Europos Komisijos pasiūlytas žemės ūkio politikos naujuoju finansiniu laikotarpiu projektas juos nuvylė ir paskatino organizuotai protestuoti Europos Parlamento būstinės.
 |
| Pavadinimas |
