Paskutinę rugsėjo dieną Varėnos verslininkus jis pakvietė į diskusiją „Tarp lito ir euro", norėdamas išgirsti jų nuomonę ne tik apie euro įvedimo Lietuvoje būtinybę, bet ir kasdienę jų verslo situaciją, patirtį ir galimybes, naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Iš būrio susitikime dalyvavusių verslininkų tik vienas prisipažino susigundęs pasinaudoti tokia parama ir nelinksmai pridūrė, kad ji jau atsirūgo.
Ir apie vietos valdžios paramą verslui varėniškiai kalbėjo anaiptol ne džiugiai nusiteikę. Anot jų, norint pasinaudoti savivaldybės įsteigto paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui fondo lėšomis, reikia nueiti kryžiaus kelius, kol galop dažniausiai vis tiek išgirsti atsakymą, kad neatitinki kurio nors nuostatuose numatyto kriterijaus. Verslininkai, į rajono savivaldybės tarybą išrinkti jų atstovai pasiryžę visokeriopai supaprastinti paramos skyrimo tvarką ir siekti, kad verslininkai apie tai gautų išsamią informaciją, kuri, varėniškių teigimu, iki šiol buvo slepiama, o nepanaudotos fondo lėšos likdavo rajono savivaldybės biudžete.
„Asocialūs asmenys sulaukia gerokai daugiau valdžios dėmesio negu verslininkai. Verslininkai savivaldybės vadovams svarbūs tik tiek, kiek gali paremti jos organizuojamas šventes", – sakė Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Marius Juškevičius. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės galimybės padėti verslui yra didelės, bet labai trūksta valdžios ir verslininkų bendradarbiavimo.
Jam pritarė ir susitikime dalyvavę verslininkai, teigę, jog savivaldybėms vadovams prašant jie paremia rajono šventes, už tai kaip padėką gauna kuklią dovanėlę, o kai prireikus ateina paprašyti paramos savivaldybėje – išvysta atsuktą nugarą.
Varėniškiai su šypsena kalbėjo apie mažo miesto verslo ypatumus, kuriems labai didelę reikšmę turi asmeniškumai. Anot verslininkų, skirstant paramą ar svarstant kitokius prašymus, būtent asmeninis vieno ar kito pareigūno požiūris padaro lemiamą įtaką galutiniam sprendimui. Tad ar bereikia stebėtis, kad vis daugiau varėniškių savo įmones registruoja Vilniuje, nes taip – mažiau problemų.
O versle jų netrūksta. Biokuro gamintojai vasarą neturi jo kur parduoti; grybininkai, eksportuodami miško gėrybes, nežino, kada kurios valstybės tarnyba išduos pažymą, jog grybuose aptiktas per didelis repelentų kiekis, nors jokie Europos Sąjungos teisės aktai tokių dalykų nereglamentuoja; gamybininkai bylinėjasi su mokesčių inspekcija, kurios pareigūnai skirtingai traktuoja PVM įstatymo nuostatas, o kai paaiškėja, kad jos nepažeistos, ima gintis ES direktyvomis.
„Iš kur smulkios ar vidutinės įmonės buhalterė gali žinoti ES direktyvas, kuriomis savo sprendimus bando pateisinti mokesčių inspektoriai?" – piktinosi varėniškiai.
Verslininkai patikino: labiau nei bet kokios valdžios paramos jie nori ramybės, kad galėtų nuosekliai ir netrukdomi vystyti savo veiklą.
Susitikime dalyvavęs Europos Parlamento nario Prezidento Rolando Pakso padėjėjas Romas Jankauskas įsitikinęs, jog pakaktų elementarių sprendimų, norint pagerinti verslo situaciją šalyje.
„Mūsų šalyje yra 37 rūšių mokesčiai. Daugelis kitų Europos valstybių apsiriboja 4-5 rūšių mokesčiais ir pagarbiu požiūriu į verslą," – sakė R.Jankauskas. Išgirdę jo užduotą klausimą: „Ką Lietuvai duotų euras?" Varėnos verslininkai buvo kategoriški: „Jokiu būdu mums jo nereikia: neišgyventume patys, neišmokėtume atlyginimų žmonėms".
Europarlamentaras J.Imbrasas įsitikinęs, kad žmonių nuomonė turi būti išgirsta ir įvertinta kaskart, priimant svarbius sprendimus, kurie neišvengiamai įtakos jų gyvenimą. „Bendros tendencijos neretai atrodo labai gražios ir teisingos, bet kasdienybėje yra daug žmonėms reikšmingų dalykų, kurie, žvelgiant globaliai, paprasčiausiai nepastebimi. Tokių susitikimų metu paaiškėja tikrosios žmonių problemos ir jų lūkesčiai, kuriuos politikams privalu ne tik žinoti, bet ir imtis priemonių jiems įgyvendinti," – sakė J.Imbrasas.
 |
| Pavadinimas |
