Pirmas žingsnis, siekiant išsaugoti pakrantę buvo žengtas 2003 metais, kai buvo parengta ir patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Šiai dienai, pamaitinus paplūdimį smėliu, jūra nuo kopų atitolo vietomis net iki 120 metrų. O Palangos centrinis paplūdimys padidėjo net 12 hektarų.
„Vertinome įvairius kopų apsaugai skirtus variantus, buvo siūloma jūroje statyti bangolaužius ar bunas, bet atsižvelgus į kitų valstybių patirtį Palangos paplūdimius nuspręsta papildyti smėliu. Labai gerai, kad nebuvo paskubėta, darbai buvo pradėti, tik gerai išanalizavus situaciją“ – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. „Tiek bangolaužiai, tiek bunos visada turi šalutinį poveikį. Minėti technogeniniai įrenginiai apsaugo konkrečią kranto vietą, bet greta jų, pakitus vandens tėkmei, formuojasi didesnės išgraužos. Saugant visą pakrantę galima pristatyti daug bunų, tačiau tokiu atveju gali pakisti vandens kokybė, nes dingsta natūralios srovės, įsiveši kitokia augmenija. O mums pakrantės gamta ir vandens kokybė – prioritetas“ – dėstė Gamtos apsaugos departamento direktorius.
Palangos paplūdimiai – vieni geriausių ne tik Baltijos valstybėse, bet ir pasaulyje. Tai patvirtino ir mokslininkai krantotvarkininkai įtraukdami juos į geriausių pasaulyje paplūdimių dvidešimtuką. Ši Baltijos jūros pakrantė yra iš gražaus ir švaraus smėlio, tokių randama nedaug, nes didžioji dalis pasaulio paplūdimių yra iš skaldos ar vulkaninės kilmės grunto.
Daugiau smėlio – daugiau vietos, daugiau vietos – daugiau poilsiautojų
Pirmas pajūrio juostos pamaitinimas smėliu vyko 2006 metais, tada iš netoliese esančio Kunigiškių karjero buvo atvežta ir šalia Palangos tilto išpilta maždaug 40 tūkst. kub. m smėlio. Kitam darbų etapui jau naudotas jūrinis smėlis. Jis baržomis buvo gabenamas iš Juodkrantės – Preilos šiaurinio poligono, o į reikiamas paplūdimio vietas pumpuojamas vamzdžiais. Dabar pamaitintas paplūdimys talpina maždaug 12 tūkst. poilsiautojų daugiau. Aukštis ties kopomis siekia 2,8 metro ir daugiau virš jūros lygio. Tai labai svarbu kalbant apie kopų apsaugą. Pasak specialistų taip įspūdingai vienas lankomiausių Lietuvos pajūrio paplūdimių neatrodė maždaug 100 metų.
Nuo darbų pradžios paplūdimio ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio papildytas 424 tūkst. kub. m smėlio. Tiek jo buvo išpilta įgyvendinant trečiąjį ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Darbai kainavo apie 21 mln. litų. Svarbu, kad visos darbams reikalingos lėšos buvo gautos iš Europos regioninės plėtros fondo. Šio projekto pagrindinis tikslas – sumažinti Baltijos jūros kranto erozijos procesų poveikį, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius, apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą ir yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis. Projektą įgyvendina Aplinkos ministerija. Pajūrio juosta bus saugoma ir ateityje. Kaip ji bus saugoma turėtų numatyti naujam etapui skirta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Ją planuojama parengti ir patvirtinti 2014 metais.
Pamaitinimas smėliu – tik darbų dalis
„Vykdant įvairius projekto etapus ne tik pildėme pliažą smėliu, taip pat buvo pinamos žabtvorės, sodinama įvairi augmenija, vykdomi darbai, kurie yra mažiau pastebimi, bet būtini, siekiant apsaugoti kopas,“ – pokalbio metu paminėjo L.Budrys. „Tikimės, kad žiemos nebus itin audringos ir nenuneš daug smėlio atgal į jūrą ir mūsų darbai užtikrins kopų apsaugą 3-5 metams. Be abejo yra ir bus vykdomi kasdieniai, kasmetiniai krantotvarkos darbai, reikalingi atlikti prieš ir po sezono“ – kalbėjo Gamtos apsaugos departamento direktorius.
Mėgstantiems skaičiuoti ekonominę naudą – kiekvienas investuotas litas atsipirks dešimteriopai. Maždaug 2 km ilgio pakrantės ruožas pailgėjo ir paplatėjo, o paplūdimys, kaip jau minėta, papildžius jį smėliu, talpina maždaug 12 tūkst. atostogautojų daugiau. Palangiškiai, viešbučių, sanatorijų, poilsio namų savininkai jau trina rankas sulaukdami vis daugiau poilsiautojų ne tik iš Lietuvos ar kaimyninių šalių, bet ir iš tolimesnių pasaulio kampelių.
 |
|
|
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt
 |
