Bendrovė BKT, kraunanti Baltarusijos trąšų bendrovės „Belaruskalij“ trąšas, ne vienerius metus pagal krovą lyderiauja Klaipėdos uoste. Šiemet įmonė jau perkrovė apie 5 mln. tonų krovinių ir pagal šias apimtis yra lyderė.
2017 metais BKT perkrovė rekordiškai daug krovinių – beveik 8,3 mln. tonų, arba kone 17 proc. daugiau nei užpernai (7,1 mln. tonų). Tokių rezultatų įmonei nesutrukdė pasiekti net tai, jog jos valdomose krantinėse vyko rekonstrukcijos darbai. Krantinės, kuriomis naudojasi bendrovė, rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima išgilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus su maksimalia leistina grimzle, kai bus rekonstruoti molai ir uosto kanalas išgilintas iki 17 metrų.
Pirmą kartą darbai atlikti nestabdant krovos – krantinėje buvo švartuojami bei pakraunami laivai ir dirbo statybos darbus atlikusios bendrovės „Latvijas Tilti“ darbuotojai.
„Rangovai paprastai taikydavo tokią praktiką – išima iš eksploatacijos krantines, ten atkasa, čia atkasa, dirba kur nori apie pusantrų metų.
Su direkcijos pagalba buvo pasirašyta kokybiška rangos darbų sutartis, kur buvo numatyta, kad organizuoti darbą taip, kad trukdžiai krovai būtų minimalūs, – pasakojo V.Dambrauskas. – Rekonstrukcija buvo suskaidyta į keturis etapus po šimtą metrų. Tai vienu metu leido krauti vieną didelį laivą ir prie likusių šimto metrų – vieną mažiuką laivą. Būdavo, kad kraudavome prie visų krantinių.“
Bendrovės vadovas prognozuoja, jog artimiausiais metais krova šioje kompanijoje ūgtels dar 7–9 procentais, tad Uosto direkcijos investicijos į krantines, kurių rekonstrukcija kainavo 8,96 mln. Eur, atsipirks jau kitais metais. Krantinės tarnaus apie 20 metų.
Gėdingų atlyginimų nemoka
Apie atlyginimus šioje uosto įmonėje V.Dambrauskas kalba puse lūpų, nes sakosi jau pasimokęs, jog prakalbus, kad įmonė pajėgi mokėti gėdos nedarančius atlyginimus, pasigirsta įvairių kalbų.
„Atseit, iš kur čia gali mokėti, reikia didinti nuomą ir panašiai, nors galėtų pasidžiaugti. Kai sužinojau, kad Neringos girininkijoje pavaduotojas uždirba 525 eurus... Mes nenuskriaudžiame, visiems užtenka. Verkti, kad negali mokėti bent 1 200 eurų... Uoste po 600 eurų algų nėra“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Prieš kurį laiką uoste viešėjo premjeras S.Skvernelis. Galimybę pabendrauti su juo turėjęs V.Dambrauskas viliasi, jog pokalbis duos vaisių ir kalbos, jog reikia pakitimų puikiai funkcionuojančioje Klaipėdos uosto sistemoje nurims.
Uosto įmonės naudojasi valstybei priklausančia žeme ir krantinėmis, už tai moka žemės nuomos ir kitus mokesčius. Biudžetą įmonės papildo ir kitais mokesčiais, vienas tokių – mokesčiai nuo kiekvienos perkrautos krovinio tonos. Pajamas gauna Uosto direkcija, lėšas investuojanti į uosto aplinkos tvarkymą – krantinių rekonstrukciją, gilinimą ir kt. Naudą iš uosto veiklos gauna tiek Klaipėdos miestas, tiek visa valstybė, mat dosniai papildomas biudžetas.
Anot V.Dambrausko, šis modelis yra puikus pavyzdys, kaip gali klestėti verslas, kuriamas tarp dviejų dalyvių – privataus verslo ir valstybės.
„Nejudinkime, nelenkime medžio, kuris duoda vaisius. Netampykim po pievą karvės, kuri duoda daugiausia pieno visiems, – kalbėjo V.Dambrauskas. – Retai išeina pasakyt padėkos žodžius, bet noriu asmeniškai padėkoti premjerui. Jis buvo gegužės mėnesį uoste. Neturiu tikslių žinių, bet iki gegužės mėnesio buvo įvairių svarstymų, pasiūlymų. Atsimušinėjom, įrodinėjom, kad nereikia nieko daryti. Atvykus premjerui turėjome tylų, ramų, argumentuotą pokalbį ir kai kurios problemos baigėsi. Premjero akyse matėme absoliutų supratimą, kad šitą vieną geriausių Lietuvos sistemų reikia saugoti ir su ja elgtis labai atsargiai.“