Visgi nors Lietuvos FinTech ekosistema garsina šalį visame pasaulyje, o HealthTech sprendimai itin pasitarnavo Covid-19 pandemijos laikotarpiu, GovTech startuoliai dar tik pradedami atrasti, o kelias pripažinimo link jiems kupinas gerokai daugiau iššūkių. Visgi tik laiko klausimas, kada technologijos paveiks ar netgi visai pakeis piliečių ir valdžios arba viešojo sektoriaus institucijų sąveiką.
Proveržiui trūksta ir noro
GovTech įmonių kelias nėra toks lengvas kaip mums įprastų verslo startuolių. Štai politinio dialogo startuolio „Polltix“, siekiančio sustiprinti reprezentatyvią demokratiją, viena iš kūrėjų Donara Barojan pirmiausia išskiria, kad kol kas GovTech startuolių Lietuvoje dar nėra daug, kadangi GovTech erdvė neatneša greito pelno.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau gerokai viršija 1000 ribą
„Viešasis sektorius vis dar vangiai naudojasi inovacijomis, kurios padėtų įtraukti piliečius į teisėkūros procesą. Tai neskatina startuolių kūrimo šiame sektoriuje, nes startuoliai kuria inovacijas industrijose, kurios gali už tuos sprendmus sumokėti. GovTech startuoliai yra vedami savo misijos,“ – teigia D. Barojan.
Tuo metu inovatyvius produktus, tokius kaip viešojo transporto efektyvaus ir aplinką tausojančio planavimo ir valdymo platforma, kuriančio GovTech startuolio „Normalis.tech“ partneris Egidijus Skrodenis atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir pats viešasis sektorius vis dar kiek skeptiškai žiūri į startuolius, jų kuriamus įnovatyvius sprendimus ir bendradarbiavimą.
Anot jo, geriausias to pavyzdys – dalijimasis viešojo sektoriaus institucijų kaupiamais duomenimis. „Nors daug metų yra kalbama apie atvirus duomenis, tačiau jų gavimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Viešasis sektorius ne visada noriai jais dalinasi, pasigirsta ir tokių replikų, kaip kad esą su jų duomenimis, pasidarysite verslą“, – pasakoja E. Skrodenis pridurdamas, kad ne mažesnė problema, susijusi su duomenimis yra ir ta, kad arba duomenų iš vis nėra, jie kaupiami „popieriuje“, arba duomenys renkami padrikai ir nesistemingai.
Startuolio „Mindletic“, save pristatančio kaip emocinį sporto klubą, įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė išskiria ir dar vieną problemą, kodėl GovTech startuolių vis dar nėra daug. „Startuolis turi mažai laiko, tuo metu viešajame sektoriuje sprendimai priimamai ilgai, startuoliai paprastai negali tiek laiko laukti“, – tikina I. Vaitkevičiūtė. Ji atkreipia dėmesį, kad startuoliai dažnai negali pasiūlyti lokalizuoto sprendimo, ko reikia viešajam sektoriui – tai kainuoja ir dar daugiau laiko, ir pinigų. Tokiu atveju startuolis priverstas apriboti save. Į laiko problemą dėmesį atkreipia ir E. Skrodenis. Anot jo, startuolių produktų sukūrimui reikalingas greitis, trumpi terminai, tačiau viešajame sektoriuje dėl gausybės darbų ir hierarchinių struktūrų įvairūs derinimai, duomenų gavimo procesai trunka labai ilgai.
Svarbu entuziazmas ir komanda
Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau gerokai viršija 1000 ribą, o Lietuvą 2019 m. pagaliau nudžiugino ir pirmasis vienaragis „Vinted“, šiuo metu jau vertinamas daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų. Visgi iš šio gausaus tūkstantinio būrio GovTech startuolių kol kas turime tik keliolika. Taigi, nuo ko priklauso GovTech startuolio sėkmė?
I. Vaitkevičiūtė pastebi, kad GovTech startuolio sėkmė priklauso nuo galybės priežasčių, o pirmiausia prieš kimbant į darbus derėtų labai sąžiningai atsakyti į klausimą – ar problema egzistuoja, ar tik norime, kad ji egzistuotų? Anot jos, vienas iš lemiamų veiksnių yra ir motyvacija, ir ištvermė. „Reikia ištvermės neapibrėžtumui, nežinomybei – juk pradžioje tu negali žinoti, kaip seksis, ar pavyks viską įgyvendinti. Tas atsparumas nežinomybei yra labai svarbus,“ – tikina „Mindletic“ įkūrėja.
Jai antrina ir E. Skrodenis, kurio manymu, kuriamų produktų sėkmės viešajame sektoriuje dažniausiai priklauso nuo to, kaip teisingai suprantama sprendžiama problema ir kaip patogiai bei efektyviai ji sprendžiama. „Mes itin daug laiko skyrėme bandydami suprasti ir pačią problemą, detales, darbuotojų atsakomybes, procesus ir esminius klientų poreikius. Taip pat daug laiko skyrėme problemą analizuodami su daugeliu skirtingų organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Skandinavijoje,“ – apie savo patirtį pasakoja startuolio „normalis.tech“ partneris.
Klientų paieška – nuo viešųjų pirkimų iki Facebook‘o
GovTech startuolių įkūrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad jų srityje, norint pasiekti sėkmę, reikia gerokai daugiau kantrybės, mat ir klientų paieška vyksta kiek kitaip. I. Vaitkevičiūtė pastebti, kad GovTech startuolis dažnai yra veikiantis lokaliai, o verslo startuoliai įprastai orientuoti į didelį klientų ratą. Panašiai mano ir E. Skrodenis, nors jo startuolis nevengia ir kitokių klientų paieškos būdų. „Mes stengiamės palaikyti profesionalų ryšį su galimais klientais. Planuojame artimiausiu metu pradėti pristatinėti sprendimą specializuotose parodose, konferencijose ir taip prisitraukti klientų. Jų bandome ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Austrijoje, Ukrainoje, Kaukazo šalyse ir šiuo metu analizuojame Afrikos rinkas. Tačiau galutinė sėkmė vis tiek priklausys nuo viešųjų pirkimų,“ – pastebi jis.
Inovatyvių klientų paieškos būdų viešajame sektoriuje nevengia ir startuolis „Polltix“. „Dažnai politikams siunčiame el. laiškus, skambiname, net per Facebook‘ą rašome siūlydami aktyviau konsultuotis su visuomene „Polltix“ platformoje. Nors susilaukėme didelio susidomėjimo (jau turime daugiau nei 20 klientų), neretai sulaukiame neigiamų atsakymų, kiek rečiau – prašymų neberašyti,“ – apie savo patirtį atvirauja D. Barojan. Ji su komanda įsitikinusi, kad visuomenė turi būti įtraukiama į sprendimų priiminėjimą, tad jos komanda nepasiduoda ir toliau atkakliai visiems rašo ir skambina bei siūlo nemokamai išbandyti „Polltix“ startuolio paslaugas politinėms konsultacijoms.
Nors kelias auginant GovTech startuolį nėra pats lengviausias, visi pašnekovai sutinka, kad GovTech sprendimai neabejotinai gali padėti viešajam sektoriui pagerinti paslaugų teikimą visuomenei, padaryti jas efektyvesnes, patrauklesnes ir pigesnes – viena pagrindinių savybių norint tai įgyvendinti yra atkaklumas ir tikėjimas, jog tai prisidės prie piliečių gerovės. Be to, GovTech sprendimai gali prisidėti prie tvirtesnio santykio tarp piliečių ir valdžios institucijų kūrimo.
Apie tai, ką reiškia būti pradedančiuoju GovTech startuoliu, kaip pasirinkti, kurią inovatyvią idėją vystyti, kaip rasti pirmuosius klientus, kokią strategiją naudoti, kai galutinis produkto vartotojas yra piliečiai, tačiau mokantis klientas yra viešasis sektorius, bus diskutuojama ir vienos iš panelinių diskusijų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamoje konferencijoje „GovTech Baltic Leaders 2021“ rugsėjo 9 d. metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina registracija.
Konferencija organizuojama įgyvendinant Europos Sąjungos investicinių fondų finansuojamą projektą „GovTech ir dirbtinio intelekto technologijų skatinimas ir populiarinimas Lietuvoje (GovTech laboratorija)“, Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0007.
