Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ką šiandien Lietuvoje reiškia diplomas?

Dar palyginti neseniai profesinis gyvenimas be aukštojo mokslo Lietuvoje atrodė neįsivaizduojamas. Kiekvienas save gerbiantis asmuo privalėjo turėti ne bet kokį, o universitetinį diplomą, būti baigęs ne tik bakalauro bet ir magistrantūros studijas.
Laimutis Paškevičius
Laimutis Paškevičius / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Straipsnis Diplomas

Tačiau šiandien susiduriame su įvairiausio lygmens ir krypčių išsilavinimą turinčių žmonių sėkmingos  karjeros pavyzdžiais, labai skirtingomis žymių verslininkų sėkmės istorijomis. Tai skatina sugrįžti prie klasikinio pasvarstymo, kiek verslumą lemia išsilavinimas, o kiek – asmeninės savybės, susimąstyti, ar verslininkais  yra gimstama, ar tampama, ir kiek verslumo galima išmokti studijų metu. Visgi, matyt, kaip ir viskas pasaulyje, taip ir įgimtos mūsų savybės reikalauja nuolatinio puoselėjimo, lavinimo. Siekiant žengti išvien su nuolat kintančia verslo aplinka ir jos ritmu, savo verslumo savybes ir žinias privalome ugdyti visą gyvenimą.

Svarbu tvariai karjerai

Didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamintojos „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje „Enefit“ generalinio direktoriaus Liudo Liutkevičiaus nuomone, aukštojo mokslo suvokimas skiriasi skirtingose šalyse, kultūrose. „Čia jau įsijungia tarpkultūriniai skirtumai. Pavyzdžiuui, prancūzams diplomas yra be galo svarbus. Tuo tarpu estai, su kuriais darbo reikalais bendrauju daugiau kaip 10 metų, pirmenybę skiria įgūdžiams“. Anot jo, Lietuvoje jau praeina tie laikai kai buvo lengva kilti karjeros laiptais ir vadovauti verslui   neturint atitinkamo išsilavinimo ir patirties. „Žlugus Sovietų sąjungai kažkam reikėjo pakeisti senąją kartą, bet dabar, norint siekti tvarios karjeros, diplomas įgauna vis didesnę reikšmę“,- pabrėžia jis.

L.Liutkevičius pats šiuo metu jau antrą semestrą studijuoja Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Tarptautinio verslo finansų magistrantūroje. „Studijuoju ne dėl diplomo. Daug dirbu su finansų rinkomis, finansų produktais, todėl man buvo labai svarbu gilinti savo žinias ir įgūdžius. Taip pat ir kad karjeroje neliktų jokių spragų“,- sako jis. VU TVM iš kelių privačių aukštųjų mokyklų jis pasirinko dėl to, kad, jo nuomone, čia siūloma puiki studijų kokybė ir pridėtinė vertė už kainą patrauklesnę nei kitose privačiose aukštosiose. „Čia baigiau bakalaurą, jau žinojau, kokios studijų kokybės tikėtis, o už studijas moku savo lėšomis, tad šis pasirinkimas man atrodė optimaliausias“, sako jis.

Pats priimdamas į darbą naują darbuotoją Liudas visada atkreipia dėmesį į žmogaus išsilavinimą. „Reikalavimai, ką darbuotojas turi žinoti, mokėti, priklauso nuo pozicijos į kurią jis priimamas. Svarbiau už aukštosios mokyklos pavadinimą man yra jo ar jos baigta studijų programa, antroje vietoje – mokslo rezultatai. Pats blogiausias dalykas – neturintys aukštosios mokyklos diplomo kandidatai. Tuomet atrodo, kad žmogus nesugeba užbaigti mokslų. Man tai sudaro ganėtinai neigiamą įspūdį“,- neslepia savo griežto požiūrio L.Liutkevičius.

Padeda konkuruoti rinkoje

Agnė Kubilienė turi solidžią 9 metų kultūros ir muzikos vadybos, muzikos rinkodaros patirtį, ilgą laiką ėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) Rinkodaros skyriaus vadovės pareigas. Pernai vasarą ji paliko orkestrą, kad taptų nepriklausoma rinkodaros konsultante ir galėtų skirti laiko savo profesiniam tobulėjimui. Todėl šiemet ji įstojo į VU TVM Tarptautinio marketingo ir prekybos bakalauro studijų programą. „Noriu praplėsti savo akiratį, įgyti daugiau žinių ir patirties tarptautinio marketingo srityje. Manau, kad šis diplomas man padės konkuruoti su kitais šios srities specialistais tarptautinėse verslo kompanijose, o įgijus reikalingos kompetencijos bus lengviau kilti karjeros laiptais“,- sako ji.

Žinios Agnei – vertybė. VU veikli moteris tapatina su visų mokslo institucijų tėvu, laiko prestižine studijų vieta, o VU TVM sąmoningai rinkosi dėl konkrečius jos poreikius atitinkančios programos bei optimalaus teorinių žinių ir praktikos suderinimo. Agnė nekantriai laukia rugsėjo, kad pagaliau pradėtų mokslus. Jai 36 m., turi šeimą, augina du vaikus. Ji džiaugiasi, kad iš artimųjų sulaukia palaikymo dėl naujų studijų.

Dirbant LVSO A.Kubilienei pačiai ne kartą teko priiminėti į darbą naujus žmones. Tuomet ji stengdavosi išlaikyti pusiausvyrą tarp kandidato išsilavinimo ir žmogiškųjų faktorių svarbos. „Diplomas įdarbinant svarbu tiek pat, kiek ir asmeninės savybės, kitaip tariant – 50-50,- sako Agnė. – Žinoma, ar siekti diplomo, ar realizuoti save per darbą – kiekvienas pasirenka asmeniškai. Kai kurie žmonės net nesistengia savęs ieškoti, neturi didelių akademinių siekių ar apskritai ambicijų“.

Svarbiausia – gebėjimas pritaikyti įgytas žinias profesinėje veikloje

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius be su pagyrimu baigtų medicinos mokslų, 2003 m. baigė VU TVM Tarptautinės prekybos programą, įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį Už studijas ir magistro baigiamąjį darbą buvo įvertintas CUM LAUDE. Studijų metu įgytomis žiniomis L.Paškevičius vadovaujasi savo veikloje iki šiol. Su pagarba atsiliepia apie dėstytojus, iškilias asmenybės, tokius, kaip prof. J.Ruževičius, sugebėjusius ne tik perteikti žinių, bet tiesiogine prasme – įtraukti į dėstomą dalyką, šiuo atveju – visuotinės kokybės vadybos sritį. Taip pat gerų žodžių negaili lektoriams iš užsienio: „Didelę pridėtinę vertę studijoms suteikė iš užsienio atvykstantys dėstytojai.  Pavyzdžiui, turėjome išskirtinį verslo etikos profesorių, kuris paprastai, aiškiai ir suprantamai perteikė verslo etikos principus, tapusiais kasdienine įprasta norma profesinėje veikloje, versle.“,- sako jis.

L.Paškevičius įsitikinęs, kad studijų tikslas turėtų būti ne kas kita, kaip pagalba surasti savąją gyvenimo kryptį, profesinį kelią. „Studijos nėra mama, kuri ateitį patieks ant lėkštutės. Tai tik viena iš priemonių siekti savo tikslų. Diplomas vertas tik tiek, kiek jo turėtojui padeda priartėti prie didesnių  profesinių siekių. Svarbios  iš studijų pasisemtos teorinės žinios, bet ne mažiau svarbūs suformuoti gebėjimai jas protingai pritaikyti konkrečioje veikloje.,,Puiku, kuomet teorinės žinios integruojamos su profesine veikla. Tuomet formuojasi mokslu pagrįsta geroji praktika, kurianti didžiausią vertę. Studijuojant mediciną praktiškai visą laiką greta studijų dirbau poliklinikoje ar ligoninėje, kur savaitgaliais, švenčių dienomis ir naktimis įgaudavau praktikos, neįkainojamos patirties. Studijuojant VU TVM, taip pat lygiagrečiai dirbau, magistro darbo tema buvo tiesiogiai susijusi su profesine veikla, taigi teorinės žinios visuomet būdavo tikrinamos ir diegiamos praktikoje, kiek tai būdavo aktualu. Todėl priimant į svarbesnes pareigas, kandidatą vertinu trimis vektoriais: profesinių žinių, praktinių įgūdžių ir patirties bei, kas irgi yra labai svarbu,  – asmeninių savybių, vertybių, asmenybės potencialo. “,- teigia Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

L.Paškevičiaus manymu, nebėra profesijos kuriai nebūtų reikalingos teorinės žinios, tačiau jos turi būti pritaikomos praktikoje. „Ateityje aukščiausiai kotiruosis universitetai, sugebėsiantys apjungti mokslo ir praktikos komponentus į integruotą ir nedalomą visumą.  Vis dar dalis universitetų išskirtinį dėmesį teikia išimtinai teorinėms disciplinoms, orientuodamiesi į studento akademinės – mokslinės karjeros poreikius, ir  per mažai dėmesio kreipia praktinių įgūdžių suteikimui, bendradarbiavimui su būsimais darbdaviais. Tačiau akademinį kelią realiame gyvenime pasirenka  santykinai mažas procentas absolventų, o jauniems specialistams, pradedantiems dirbti verslo pasaulyje, praktiniai įgūdžiai yra būtini. Todėl raginčiau studentus dar studijų metu padirbėti verslo įmonėje ar valstybinėje įstaigoje – tai neabejotinai suteiks jiems pridėtinę vertę darbo rinkoje“,- teigia Laimutis, į situaciją žvelgdamas iš darbdavio pozicijų. Anot jo, universitetų studijų programos privalo būti lanksčios, suteikti studentams žinių bei įgūdžių ir horizontaliose vadybos srityse, tokiose, kaip sisteminis ir analitinis mąstymas, veiklos planavimas, projektų vadyba, žmonių išteklių vadyba, pokyčių, kokybės vadyba ir pan. Darbdaviai turi tapti svarbiais universitetų partneriais rengiant studijų programas, studentams atliekant gamybines praktikas. Mokslo institucijų, darbdavių bei būsimų darbuotojų atstovų kooperacija yra neišvengiama, siekiant studijomis suteikti didžiausią vertę jaunam žmogui renkantis profesinį kelią, siekiant karjeros darbo rinkoje.

Šimtmečių žinių ir praktikos simbiozė

Su tokia nuomone sutinka ir VU TVM Direktoriaus pavaduotoja studijoms Diana Ilevičienė. „Mes (VU TVM) galime pasidžiaugti, kad nuo pat VU TVM įkūrimo sėkmingai deriname šimtametę Vilniaus universiteto patirtį su TVM studentams teikiamomis praktinėmis ir tarptautinėmis žiniomis. VU TVM studentai turi prieigą prie VU per 470 metų sukauptų bibliotekos resursų, kokia negali pasigirti nė vienas kitas šalies universitetas, jiems dėsto dalis VU dėstytojų. Tuo tarpu kiti VU TVM dėstytojai yra verslininkai-praktikai iš Lietuvos ir užsienio šalių, perteikiantys naujausius pavyzdžius iš kasdienės savo veiklos ir įtraukiantys studentus į praktinių užduočių sprendimą“,- sako ji. – Aukštoji mokykla ypatingą dėmesį teikia tarpkultūrinių gebėjimų ugdymui. „Dalis paskaitų vyksta anglų kalba, vykdome tarptautines bakalauro ir magistro programas, kurios dėstomos vien anglų kalba, o jose studijuoja ir nemažai lietuvių. VU TVM samdo apie 35 užsienio dėstytojus iš įvairių pasaulio šalių, kurie puikiai įsilieja į akademinį personalą ir dalinasi tarptautine patirtimi“.

Pasak D.Ilevičienės,  VU TVM iš kitų universitetines studijas teikiančių aukštųjų mokyklų išsiskiria studijų programų lankstumu. „Programos atnaujinamos kas pusmetį pagal rinkos poreikį, nuolat vykdomi projektai bendradarbiaujant su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Pavyzdžiui, šiuo metu su VU turime dvi bendras programas –  kartu su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (TSPMI) vykdome bakalauro programą anglų kalba „Verslas ir politika Vidurio ir Rytų Europoje“, o su Filologijos fakultetu – „Tarptautinės rinkodaros ir verslo kalbos“ bakalauro programą – ir rengiame trečią – magistrantūros programą bendradarbiaujant su Medicinos fakultetu, kuri turėtų startuoti jau kitų metų vasarį. Taip pat turime sutartis su Lietuvos kūno kultūros akademija ir Vilniaus dailės akademija – mūsų studentai turi galimybę rinktis dalį šių aukštųjų mokyklų modulių ir atvirkščiai. Dėstant atitinkamos srities ekspertams užtikrinama aukščiausia gaunamų žinių kokybė“,- sako ji. – VU TVM bakalauro ir magistrantūros studijų programomis siekiama suteikti studentams subalansuotas teorijos ir praktines žinias, kurias jie galėtų naudoti praktikoje jau nuo pirmosios darbo dienos – indukcinis-dedukcinis mąstymas, organizaciniai gebėjimai, viešos kalbos įgūdžiai, savarankiškumas ir atsakomybė, gebėjimas priimti sprendimus ir deleguoti užduotis.“

Jau antrą semestrą aukštosios mokyklos studentai dalyvavo bendradarbiaujant su keliais užsienio universitetais sukurtame ir įgyvendinamame projekte „X-Culture“, kurio metu studentų iš skirtingų pasaulio šalių komandos turi sukurti savo verslą ir jį vystyti, tuo pat metu susiduriant ir su skirtingomis laiko zonomis, ir kultūriniais skirtumais. „Tokių projektų metu ne tik lavinami tarptautiniai studento gebėjimai, komandoms tenka nelengva užduotis pasiskirstyti funkcijomis – vienam išaiškėja, kad jis puikus vadovas, kitam – kad geriausiai sekasi dirbti kuomet užduotis deleguoja kiti, trečiam netikėtai paaiškėja, kad turi neeilinių krizės valdymo ir diplomatinių sugebėjimų.  Tokia patirtis, tai jau tvirtas pagrindas tolimesniems karjeros laiptais“,- sako D.Ilevičienė. Bendravimo ir tarpkultūriniams įgūdžiams lavinti, pasak pašnekovės, organizuojamos ir jaunimo stovyklos, paskutinių klasių mokiniai turi galimybę dalyvauti kasmetinėje VU TVM verslumo akademijoje, susipažinti su aukštosios mokyklos dėstytojais ir studijų programomis, dalis vėliau į VU TVM ateina studijuoti.

Nuo ateinančių metų visiems paskutinio kurso bakalauro studentams bus privaloma atlikti praktiką. Studentams planuoti karjerą padeda VU TVM karjeros centras, bendradarbiaujantis su daugybe verslo įmonių. „Apskritai stengiamės užtikrinti kuo glaudesnį studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vykdome ne tik universitetines studijas, bet ir mokymus vadovams, konsultavimo verslo ir verslumo klausimais ir kitas paslaugas, tad mūsų studentai ir klientai sukasi realaus verslo ir verslumo centro aplinkoje“,-  teigia Direktoriaus pavaduotoja studijoms. Pasak D.Ilevičienės, VU TVM yra į mokymąsi visą gyvenimą orientuota įstaiga. „Absolventus kviečiame sugrįžti ir ateityje, nes papildyti turimą žinių ir profesinių įgūdžių bagažą praverčia net ir turint solidų darbo stažą. Todėl pas mus studijuoja nemažai sėkmingų verslininkų, kadaise čia baigę studijas vadovai į VU TVM kelti kvalifikacijos siunčia savo darbuotojus. Iš tiesų didžiuojamės tokiu grįžtamuoju ryšiu, jis praverčia ir tobulinant verslui teikiamas paslaugas“.

Nors Lietuvos švietimo įstatymai šiuo metu nenumato kitose užsienio šalyse pripažįstamo Verslo vadybos  magistro (Master of Business Administration – MBA) ir daktaro (Doctor of Business Administration – DBA) laipsnių, VU TVM jau dabar siekia savo studentams suteikti  galimybę įgyti tokį laipsnį bendradarbiaudama su užsienio universitetais.

Pavadinimas
 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?