Kaip 15min sakė seniausios metrologijos įstaigos Lietuvoje „Nordic Metrology Science“ Vilniaus regiono laboratorijos vadovas Tomas Kiškauskas, kai prieinama iki triukšmo matavimų konfliktinėse situacijose, svarbiausia, kad jie būtų atliekami su metrologiškai patikrintais, profesionaliais triukšmomačiais.
Lėktuvo dydžio tylos kambarys
Prietaisų keliamai akustinei taršai matuoti pasitarnauja nuo aplinkos triukšmų izoliuoti tylos kambariai. Vieni – mažulyčiai, kiti – didžiuliai. T.Kiškauskui tra tekę matyti netgi lėktuvo dydžio tylos kambarį, kuriame matuojami didžiausių prietaisų skleidžiami garsai.
Policijos pareigūnai triukšmomačiais matuoja, ar leistino triukšmo lygio neviršija transporto priemonės, be triukšmo matavimų neįsivaizduojami gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties objektų pridavimai.
Autotransporto priemonių skleidžiamo triukšmo lygis matuojamas ir techninių apžiūrų metu. Triukšmomačių patikros aktualios visuomenės sveikatos centrams, triukšmą skleidžiančių įrenginių gamintojams, triukšmo lygių kontrolei.
Aštrėjanti problema
Akustinė tarša – aštrėjanti problema visoje Europoje, konstatuota Europos aplinkos agentūros ataskaitoje apie aplinkos triukšmą Europoje.
Iš ataskaitos matyti, kad aplinkos, ypač kelių eismo, triukšmas kenkia milijonams žmonių, nuo sveikatai žalingo ilgalaikio triukšmo poveikio kenčia kas penktas Europos gyventojas.
Prognozuojama, kad dėl miestų augimo ir augančios judumo triukšmo nemažės net ir taikant triukšmo mažinimo priemones. Metrologinė triukšmomačių patikra – viena iš jų.
Skundžiasi dėl kaimynų, prietaisų keliamo triukšmo ir „popierinių“ sienų
Kodėl triukšmas išskiriamas kaip ypatinga problema? Atsakymas – neigiamas triukšmo poveikis sveikatai.
Dėl kaimynų ar renginių organizatorių keliamo triukšmo gyventojai skundžiasi policijos pareigūnams, dėl ventiliacijos, kitų garsiai veikiančių prietaisų, kurie trikdo ramybę, kreipiasi į visuomenės sveikatos specialistus, dėl „popierinių“ sienų, per kurias girdėti, kaip čiaudi kaimynai – į būsto statytojus ir pan.
15min kalbintas „Nordic Metrology Science“ laboratorijų vadovas pastebi, kad triukšmo matuokliai papildomai tikrinami sulaukus pretenzijų dėl neva netiksliai išmatuoto triukšmo lygio. Kai jau prieinama iki triukšmo matavimų, T.Kiškauskas pataria triukšmo matavimus iš karto atlikti metrologiškai patikrintais triukšmomačiais.
Maksimalų triukšmo lygį nustato „su atsarga“
Kaip ir visi prietaisai, triukšmomačiai gali būti buitinio ir profesionalaus naudojimo. Iškilus konfliktui dėl triukšmo, buitinio triukšmomačio duomenimis naudotis negana.
Profesionalūs triukšmomačiai naudojami ir tuomet, kai reikia pamatuoti, ar konkretaus prietaiso skleidžiamo triukšmo lygis atitinka gamintojo nustatytus reikalavimus. Gaminio testavimo metu nustatomas prietaiso keliamo triukšmo lygis. Tačiau, kaip iš praktikos pastebi T.Kiškauskas, dažniausiai tikrinami prietaisai nustatyto triukšmo lygio neviršija, nes jis būna nurodytas „su atsarga“.
15min kalbinti žmonės dėl buityje skleidžiamų triukšmų daugiausiai priekaištų turėjo „virš galvos bėgiojantiems vaikams“, garsiai televizorių žiūrintiems vyresnio amžiaus žmonėms, buvo nepatenkinti transporto keliamu triukšmu, prie kurio neįpranta, buitinės technikos (gartraukio, šaldytuvo) keliamu triukšmu, dirbantieji atviruose biuruose –bendru darbiniu triukšmu, kuris trukdo susikaupti.
Pagal ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai – antra
Akustinės taršos žala įrodyta moksliškai. Jai skirta antra vieta po oro taršos pagal ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.
Specifiniam triukšmo poveikiui priskiriama:
- klausos akustinė trauma
- klausos nuovargis
- dėl triukšmo progresuojantis kurtumas
Akustinę traumą sukelia 130 decibelų ir stipresnis trumpalaikis triukšmo poveikis, artimas šūvio, sprogimo, reaktyvinio lėktuvo garsui.
Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, neretai prarandama sąmonė. Ilgesnį laiką būnant intensyviame triukšme, išsivysto laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Klausa palaipsniui silpnėja, gali vystytis įvairaus laipsnio kurtumas.
Žalingas net nestiprus triukšmas
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja vien klausos pažeidimais, gali sąlygoti centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkcinius sutrikimus. Net palyginti nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.
Triukšme 10-25 proc. mažėja fizinis ir protinis darbingumas, blogėja klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, išauga gamybinių traumų rizika.
Prilygsta ilgalaikiam lėtiniam stresui
Triukšmas prilyginamas ilgai veikiančiam lėtiniam stresui, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir yra reikšmingas klausos, nervų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto ligų rizikos veiksnys.
Akustinę taršą mažina:
- racionalus darbo vietų bei triukšmą keliančių įrengimų išdėstymas
- tinkama įregimų techninė priežiūra ir remontas
- garsą izoliuojančių ir sugeriančių medžiagų bei konstrukcijų tobulinimas
Sveikatos pakenkimų prevencijai ypač svarbi neformali triukšmo lygio darbo vietose kontrolė, atliekama metrologiškai patikrintais triukšmo matavimo prietaisais.
