„Vien Seimo Teisės departamentas šiam įstatymui pateikė per 140 pastabų, o mes iš projektą teikiančios ministerijos (Aplinkos ministerijos – BNS) vis dar negauname aiškių atsakymų, kaip po numatomos pertvarkos gyvuos vandentvarkos įmonės ir kiek už vandenį mokės gyventojai, todėl balsavimą atidedame iki kito komiteto posėdžio“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis.
Daugiausia klausimų parlamentarams kilo dėl įstatymo projekte numatomos vandentvarkos įmonių pertvarkos.
„Savivaldybės, kurios yra vietos vandentvarkos įmonių steigėjos, yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įkaitės, nes pastaroji nustato įmonių gyvybingumą palaikančius vandens įkainius, tačiau pagal teikiamą projektą akivaizdu, kad vos trys – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės gali būti donorėmis, galinčiomis užtikrinti vandens tiekimą, tad klausimas atviras: kas tada laukia likusių 57-ių“, – posėdyje sakė „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Aplinkos ministerija teigia, jog nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai, o dėl pastaruoju metu itin brangusių dujų ir elektros per 20 įmonių nebeturi pinigų apmokėti net komunalinių išlaidų.
Ministerija viliasi, kad naujas įstatymas sukurs teisinę bazę įmonėms jungtis į didesnes bendroves, kad padidėtų jų pajamos ir jos galėtų išgyventi.
Be to, įstatymu planuojama įteisinti vandens gręžinius, kurių Lietuvoje yra apie 30 tūkst., iš jų maždaug trečdalis nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, jais naudojamasi be leidimų, už tai skiriamos baudos.