Visi esame rūke. Kiek besistengtume, matyti galime tik per ištiestą ranką. Tokioje aplinkoje svarbu žinoti, kad rūkas turi savo pabaigą, tačiau priimti neišvengiamą realybę, jog matyti galime tik per ištiestą ranką. Tad kaip gyventi ir veikti šiuo laikotarpiu?
1. Vadovai, pradėkite nuo savęs
Visų pirma, tokioje situacijoje svarbu pačiam vadovui jausti žemę po kojomis. Neapibrėžtumas, baimė dėl ateities, ore tvyranti įtampa kėsinasi išmušti mus iš pusiausvyros. Tad šiuo metu vadovui, visų pirma, reikia pasirūpinti savo būsena. Padėti gali labai įvairūs dalykai.
Dažnam vadovui šiandien įtampą kelią nuolat galvoje besisukantys klausimai: „kas bus su mūsų organizacija, verslu?“, „kaip jį apsaugoti?“. Šis rūpestis visiškai natūralus ir suprantamas. Tuo pačiu jis tiek stipriai okupuoja dažno vadovo galvą, jog ima „spausti smegenis“ bei temdo skaidrų mąstymą. Tad visų pirma, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, vadovas turi priimti akivaizdų gyvenimo faktą – kiek jis besistengtų, realiai gali taip nutikti, kad verslas neišgyvens.
Tai jokiu būdu nėra skatinimas elgtis atsainiai, lūkuriuoti nesiimant veiksmų. Ne. Tai skatinimas laikytis principo: „Siekite geriausio, bet priimkite blogiausią, kaip realią galimybę.“ „Ką aš bedaryčiau, gali taip nutikti, kad verslas neatlaikys. Nors padarysiu viską, kad taip neatsitiktų, tai galų gale nėra pilnai mano valioje. Jeigu verslui nutiks blogiausia, svarbiausia, kad būtume sveiki. Kol esame gyvi, tol iš esmės viskas yra gerai. Tol, kol iš mūsų niekas neatėmė sveikatos ir mūsų šiandieną turimų gebėjimų, rasime būdų veikti. Visa tai praeis. Mes nežinome, kaip greitai, bet garantuotai žinome, kad praeis.“
Taip mąstant, nerimas išlieka, tačiau jis tampa gerokai produktyvesnis, nukreiptas į tai, ką šiandien galime padaryti. Skirkite šio principo apmąstymui tiek laiko, kol pajusite „paleidimo jausmą“ – kad gali nutikti taip, jog verslas bankrutuos, tačiau gyvenimas vis tiek tęsis. Kai tai padarysite, jūsų dėmesys natūraliai nukryps į tai, ką gi galite daryti šiuo metu. Kam turite realią įtaką? Kokius sprendimus esate pajėgūs priimti?
2. Įsisąmoninkite kontekstą ir aplinkybes
Venkite nepamatuotų interpretacijų, tačiau suformuluokite savo poziciją. Pavyzdžiui: „Tiksliai žinome, kad ekonominė veikla iš esmės sustos artimiausias dvi savaites. Beveik neabejotina, kad daliai įmonių toks stovis prasitęs iki 30 dienų (iki balandžio vidurio). Kai kuriems verslams tikėtina, kad užtruks dar ilgiau. Kaip šioje situacijoje elgsis visuomenė, valstybė, organizacijos, šiandien negalime žinoti. Tačiau, turint šios dienos informaciją, pagrįsta vadovautis prielaida, kad įmonė pajamų iš esmės negaus arba gaus nepakankamai jos įprastinei veiklai. Tokioje aplinkoje konkrečios įmonės laisvės laipsnis visiškai priklauso nuo jos turimų apyvartinių lėšų.
3. Priimdami sprendimus, prisiminkite ilgalaikę perspektyvą
O ilgalaikė perspektyva yra tokia, kad anksčiau ar vėliau ši maišatis baigsis. Pasaulis grįš į senas vėžes. Pasikeitęs, tikėtina, sustiprėjęs. Mes norėsime tęsti tą veiklą, kurią mylime, su tais žmonėmis, kuriais pasitikime ir veikiame kartu šiandien. Tad nūdienos jūsų sprendimai galėtų atspindėti būtent šią nuostatą. Todėl jeigu galite priimti su čia nuostata derančius verslo sprendimus, taip ir darykite. Apie sprendimus ir jų motyvus informuokite žmones.
4. Nepopuliarius sprendimus priimkite kartu su komanda
Artimiausiu laikotarpiu mes negalime žmonėms pažadėti finansiškai komfortiško gyvenimo. Tačiau galime pažadėti pagarbą, galime pažadėti susitelkimą ir kvietimą veikti išvien. Tad ir darykime tai, ką galime.
Nebijokite pristatyti darbuotojams organizacijos situacijos. Nereikia dramatizuoti, gąsdinti, piešti viską ypatingai niūrioms spalvomis. Taip pat, kaip ir nereikia perdėto saldumo ir pagražintos tikrovės. Reikia faktų ir situacijos supratimo. Taip mes elgsimės partneriškai su savo komanda. Parodysime, kad ja pasitikime bei sudarysime prielaidas kviesti susitelkimui, ieškoti bendrų sprendimų. Nors tokiose situacijose visi norėtume mistinių galių turinčių herojų, tačiau kviečiu vadovus neprisiimti neišpildomos visažinių ar gelbėtojų vaidmens. Šiandien kaip niekada mums reikia bendrystės ir paramos vienas kitam.
