Pasak „Belsat“, glaudus Baltarusijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimas kalio sektoriuje prasidėjo 2013 m., kai „Belaruskalij“ nusipirko 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ (BKT) akcijų ir savo krovinių srautus nusprendė koncentruoti būtent per šios įmonės valdomą terminalą.
2020 metų pabaigoje daugiau nei 90 proc. visos „Belaruskalij“ produkcijos buvo eksportuota per Lietuvą.
Praėjusiais metais Baltarusijos valstybinė įmonė eksportavo produkcijos už 2,4 mlrd. dolerių, tačiau pelno uždirbta tik 9 mln. dolerių. „Belaruskalij“ parduoda į kitas šalis produkciją per valstybinį prekybininką „Belarusian Potash Company“ (BPC), tačiau jis taip pat veikia beveik su nuliniu pelnu.
„Belsat“ turimi dokumentai ir paskelbti skaičiai, rodo kad Lietuvoje veikianti įmonė BKT per pastaruosius 8 metus uždirbo beveik 500 mln. eurų pajamų, iš kurių grynasis pelnas – daugiau nei 100 mln. eurų. „Belsat“ tvirtina, kad pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis gavo 46 milijonus eurų dividendų.
„Belaruskalij“ taip pat bendradarbiauja ir su kitomis BKT direktoriaus Vidmanto Dambrausko ir Igorio Udovickio valdomomis įmonėmis. Laivų paieška ir samdymu daugiausia baltarusiškų trąšų pervežimui užsiimančios bendrovės „Fertimara“ pajamos 2020 m. siekė apie 4,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 3 mln. eurų. Konteinerių pervežimu ir krovimu Klaipėdos uoste užsiimančios „Fertikonta“ pelningumas per pastaruosius penkerius metus siekė nuo 75 iki 188 proc. Kompanija pernai uždirbo 2,7 mln. eurų pajamų.
V.Dambrauskas „Belsat“ atsisakė komentuoti tokį sėkmingą kompanijų darbą.
„Šios kompanijos – rinkos lyderės. Jos teikia išskirtines paslaugas, apie kurias niekas kitas dar nepagalvojo. Tai komercinė paslaptis. Aš jos neatskleisiu. Apie tai nenoriu kalbėti ir nekalbėsiu“, – sakė jis.
I.Udovickis atsisakė „Belsat“ teikti bet kokius komentarus.
„Belsat“ publikacijoje teigiama, kad per pastaruosius aštuonerius metus, nuo „Belaruskalij“ prisijungimo prie BKT akcininkų, I.Udovickio ir V.Dambrausko valdomos įmonės uždirbo daugiau nei 50 mln. eurų grynojo pelno.
V.Dambrauskas 15min tvirtino, kad „Belaruskalij“ ir BKT uždirbtų pelnų lyginti negalima, nes tai lemia skirtingos mokestinės sistemos.
„Negalime lyginti dviejų mokestinių sistemų. Mūsų įstatyminė bazė neskaičiuoja investicijų, o kitų šalių įstatyminė bazė skaičiuoja investicijas. Jei mums būtų išskaičiuotos investicijos, turėtume visiškai kitą skaičių. Atsimenate, kaip buvo? Investicijos mažino pelną, o dabar mes investuojame iš pelno. Vat ir visas skirtumas, kodėl pas juos taip, o pas mus kitaip“, – 15min aiškino V.Dambrauskas.
Pasak jo, per pastaruosius aštuonerius metus BKT investavo apie 30 mln. eurų.
Anot tyrimo, I.Udovickis su „Belaruskalij“ nebuvo užmezgęs tokių glaudžių ryšių, kol nepradėjo bendradarbiauti su anksčiau policijoje dirbusiu V.Dambrausku. Esą būtent V.Dambrauskas sugebėjo rasti bendrą kalbą su Elena Kudriavec, Baltarusijos kalio kompanijos (BKK), oficialios „Belaruskalij“ didmeninės prekybos partnerės, generaline direktore.
Prieš tai ji dirbo „Belaruskalij“ generalinio direktoriaus pavaduotoja komercijos ir logistikos klausimais.
Sankcijų grėsmė
Kaip pastebi žurnalistai, schemai pelnytis iš „Belaruskalij“ kyla grėsmė dėl Vakarų įvestų sankcijų. 2021 metų birželio 24 dieną Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas, įskaitant ir daliai kalio trąšų. ES apribojimai neapėmė populiariausios pasaulyje trąšų rūšies – kalio chlorido – eksporto į Europos šalis, tačiau atskiras sankcijas „Belaruskalij“ įvedė JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
JAV sankcijos įsigalioja gruodžio 8 dieną, bet vis dar neaišku, ar per Lietuvą baltarusiškos trąšos nustos judėti.
BNS kalbinti ekspertai beveik vieningai mano, jog nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas, net jei jis tiesiogiai nesusijęs su JAV, nefinansuos sandorių su „Belaruskalij“ – pirmiausia todėl, jog atsiskaitymai JAV doleriais bus neįmanomi, o daugelis jų turi JAV bankų korespondentų. Be to, nė vienas bankas nenorės rizikuoti savo reputacija.
Tačiau šaltiniai teigia, kad rizikos aptarnauti sandorius su „Belaruskalij“ galėtų imtis koks nors nedidelis bankas arba fintech įmonė. Tai galėtų būti ir Lietuvoje neveikiantis užsienio bankas.
Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių.