Nemaža dalis sparčiai augusių įmonių neišlaiko spartaus augimo egzamino, per daug rizikuoja arba pristinga vadybinės kompetencijos suvaldyti augimo procesą ir drastiškai pasikeitusius finansų srautus. Neretai smarkiai išaugusi apyvarta sukuria pernelyg dideles ir nekontroliuojamas sąnaudas, padidina ir trumpalaikius, ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl iki tol buvusį pelną žaibiškai pakeičia nuostoliai. Labiausiai su nekontroliuojamo augimo problema Lietuvoje susiduria statybos ir prekybos bei paslaugų įmonės, todėl jų vadovai turėtų būti ypač budrūs planuodami plėtrą, įspėja ekspertai.
Verslo konsultantas Gintautas Mažeika aiškina, kad spartus verslo augimas didina rizikas, o jų neįvertina išaugę smulkieji verslininkai.
„Greitai augant, ypač kai tas augimas matuojamas kartais arba dešimtimis procentų per metus, įmonės patenka į tam tikrą rizikos zoną tame vystymosi etape. Tai susiję su tuo, kad augimas paprastai viršija įmonės vadybinius gebėjimus ir, verslui greitai augant įmonėje, turi dar greičiau keistis verslo valdymo modelis“, – sako G.Mažeika.
Greitai augant, ypač kai tas augimas matuojamas kartais arba dešimtimis procentų per metus, įmonės patenka į tam tikrą rizikos zoną tame vystymosi etape.
Verslo kūrimo pradžioje, pasakoja konsultantas, žmogus pats vienas paprastai atlieka daug funkcijų, tačiau verslui plečiantis vienas žmogus nebegali visko aprėpti ir profesionaliai išmanyti įvairias sritis. Šioje vietoje, pasak konsultanto, reikėtų pereiti į korporatyvųjį verslo valdymo lygį, kas nėra taip lengva.
„Ta įmonė dar nebūna labai didelė ir finansiniai ištekliai dar nebūna labai dideli, bet jau ji turi pradėti elgtis kaip didelė įmonė“, – kalbėjo verslo konsultantas.
Pasak jo, yra keletas požymių, rodančių įmonės „perkaitimą“ spartaus augimo metu, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: „Žmonės labai daug energijos ir laiko skiria darbui, tačiau jie jaučiasi tarsi užburtame rate, iš kurio sunku ištrūkti. Labai daug laiko skiriama nuolatiniam gaisrų gesinimu. Iš kažkur vis kyla gaisrai: vieną užgesini, kitas iškyla. Labai dažnai auga pardavimai, tačiau ne pelnas.“
G.Mažeika pataria sparčiai augančioms ir besiplečiančioms įmonėms pasitelkti efektyvų finansų valdymą. Be to sparčiai augančios įmonės dažnai bankrutuoja: „Esminė klaida – jie nevaldo finansų. Dalis verslininkų finansų valdymą sutapatina su buhalterine apskaita. Kai mes kalbame apie finansų valdymą, reikalinga analitinė, rodiklių sistema, pagal kurią matuojama įmonės sveikata, verslo būklė."
Su sparčios plėtros valdymo iššūkiais susidūrusios bendrovės „Švaros broliai“ vadovas Andrius Kinderis sako, planuodamas verslo plėtrą pasitelkdavęs ne tik savo intuiciją, bet ir verslo konsultantus, kad jie kritiškai įvertintų plėtros projektus ir taip padėtų apsisaugoti nuo rizikingos plėtros.
„Būna sėkmės ir nesėkmės dalykai. Kartais kažką darydamas, netgi neapgalvotai darydamas, padarai teisingus sprendimus, tiesiog pataikai. Aišku, negaliu pasakyti, kad mums pasisekė netyčia. Dėl daugelio sprendimų plėtrai konsultuodavomės“, – sakė verslininkas.
Gal daugelis verslininkų Lietuvoje stengdavosi užimti rinką, o ne dirbi pelniningai. Žinoma, tokie verslininkai greitai atsidurdavo duobėje.
A.Kinderis prisipažįsta, kad verslo plėtra be skolintų pinigų sunkiai įmanoma, tačiau skolintis būtina labai atsakingai, o pasiskolinus – neišlaidauti.
„Stengiamės skolintis su saiku. Gal daugelis verslininkų Lietuvoje stengdavosi užimti rinką, o ne dirbi pelniningai. Žinoma, tokie verslininkai greitai atsidurdavo duobėje“, – pasakojo A. Kinderis.
Verslo konsultantas G.Mažeika pataria ne vengti sparčios plėtros, o tinkamai jai pasiruošti – didinti vadybinę kompetenciją ir finansų valdymą.
„Atsisakyti augimo yra ne sprendimas. Kiekviena įmonė turi augti tam, kad ji būtų konkurencinga. Kad įmonė išvengtų problemų, labai svarbu auginti visos įmonės plačiąją prasme vadybinę kompetenciją, labai atsakingai valdyti finansus ir nebijoti keistis“, – sakė jis.
