Ekspertės teigimu, šiuo metu svarbiausia susidaryti planą, kaip išlaikyti savo verslą per šitą sukrėtimą su kuo mažesniais nuostoliais ir veikiantį. Iššūkių daug, pradedant nuo to, kaip žinoti, kokiomis lengvatomis galima pasinaudoti, baigiant susirūpinimu, kaip komunikuoti su darbuotojais, tiekėjais.
„Pasekmes prognozuoti kol kas labai sunku. Tai labai priklauso nuo veiklos, gebėjimo dalį paslaugų perkelti į virtualią erdvę, tačiau akivaizdu, kad nuostolių patirs visi. Gera žinia ta, kad su aktyvia valstybės pagalba ir visuomenei solidarizuojantis, ilgainiui nemaža dalis verslų turėtų grįžti į savo įprastinę veiklą“, – sako J.Cvilikienė.
Specialistė primena, kad valstybė jau dabar siūlo supaprastintas procedūras sustojusiems verslams mokesčių atidėjimui, darbuotojų prastovų dalinį apmokėjimą ar išmokas tiems, kurie dirba su verslo liudijimu.
„Dabar svarbu suprasti ir susivokti, kuo, kada ir kaip galima pasinaudoti. Verslai patiria sąnaudas, tačiau neturi pajamų, o pagalbos paketų išmokos gali ir užtrukti. Kadangi smulkių verslų savininkai nėra mokesčių specialistai, o mokėti teisininkams greičiausiai neturės iš ko, labai svarbu domėtis, o iškilus klausimams – nebijoti klausti“, – sako J.Cvilikienė.
Finansų instituto vadovės manymu, reiktų pagalvoti, gal dalis darbuotojų gali būti naudingi šiuo laikotarpiu, pavyzdžiui tvarkant duomenų bazes, atnaujinant patalpas ar įrangą, bendraujant su klientais nuotoliniu būdu. Tad reikėtų su jais tai aptarti ir pasverti, kokia apimtimi jie galėtų dirbti, o su likusiais sąžiningai susitarti, kokiu būdu jie lauks verslo atsigavimo ir kaip jiems už tai bus sumokėta ( vyriausybė garantuoja dalinį apmokėjimą).
Tad visų pirma ekspertė pataria išsiaiškinti, kokios galimybės ir lengvatos verslui yra siūlomos valstybės, kreditorių (galimos kreditų atostogos nuo 3 mėnesių iki metų, priklausomai nuo partnerio), kitų paslaugų teikėjų ir, jei reikia, maksimaliai jomis pasinaudoti. Labai svarbu išlaikyti ryšį tiek su klientais, tiek su darbuotojais. Su klientais galima bendrauti nuotoliniu būdu, kiek įmanoma perkelti savo paslaugas į elektroninę erdvę. Ir net jei dabar bus sudėtinga jas apmokestinti dėl begalės nemokamų paslaugų pasiūlos, verta teikti paslaugas bent minimaliai ir taip priminti apie save bei rodyti solidarumą.
„Matome ir neįtikėtinų pavyzdžių, kaip su didžiuliais išbandymais susidūrę nedideli verslai neatlygintinai padeda jautrioms visuomenės grupėms – kavinės maitina medikus, siuvyklos siuva kaukes ir panašiai, kas, tikėtina, ilgoje perspektyvoje jiems padės sėkmingai grįžti į rinką su didžiulėmis klientų simpatijomis“, – kviečia nenuleisti rankų J.Cvilikienė.
Turite klausimų apie verslą? Rašykite mums kiekvienasgali@15min.lt, konsultantų atsakymų ieškokite rubrikoje „Verslumas“.
