Neslepiama, kad ietys lūžta dėl Lietuvoje užauginamos medienos. A.Salamakinas teigia, kad už siūlomos urėdijų reformos stovi tris didžiausi medienos perdirbimo verslo atstovai – UAB „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Gintautas Pangonis ir Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius Juozupas Zimnickas.
Įgyvendinus siūlomus medienos pardavimo tvarkos pakeitimus, Lietuvos verslininkai įgytų išskirtines sąlygas siūlyti sau palankią kainą, o konkurencija būtų apribota. Šiame ginče galutinį žodį turės tarti Vyriausybė, kuriai įstatymu pavesta detalizuoti medienos pardavimo taisykles.
Nori išskirtinių sąlygų
Vienintelė S.Paulausko Mažeikių klasterio plokščių gamybos įmonė pretenduotų į popiermedžius, kurių perdirbimo pajėgumų daugiau Lietuvoje nėra.
Nesutarimų pagrindu tapo Miškų įstatymas, kuris tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tiek Konkurencijos tarybos nuomone galėjo atverti milžiniškas korupcines landas.
Parlamentarai siūlė sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos medienos perdirbimo įmonės įsigyti žaliavos.
Šuo metu įstatymas nustato tik tai, kad žaliavinė mediena parduodama aukciono būdu pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Buvo siekiama detalizuoti aukciono vykdymo sąlygas tokiu būdu, kad įstatymas suteiktų aiškią privilegiją konkrečiai ūkio subjektų grupei pirkti žaliavinę medieną pirmiems ne rinkos kaina arba pirkti daugiau medienos nei leidžiama kitiems pirkėjams dėl padarytų investicijų.
Biokuro gamintojai taip pat įgytų pirmumo teisę įsigyti apvaliąją medieną mažesne nei rinkos kaina. Tai aktualu didžiausiam žaidėjui biokuro rinkoje „Bionovus“, kuris neturi savo miško resursų, veikia kaip tarpininkas, perkantis žaliavą daugiausiai iš valstybinių miškų.
Paprastai tariant, pirmame aukciono etape būtų eliminuojami medienos eksportuotojai, dalyvautų tik Lietuvoje veikiantys medienos gamintojai.
Tai reikštų, kad pirmame etape dėl aukščiausios rūšies medienos, pvz., beržo, varžytųsi tik kelios įmonės („Vakarų medienos grupės“ įmonės, UAB „Linkmerė“, UAB „Užmojai su garantijomis“).
Vienintelė S.Paulausko Mažeikių klasterio plokščių gamybos įmonė pretenduotų į popiermedžius, kurių perdirbimo pajėgumų daugiau Lietuvoje nėra. Popiermedžiai daugiausiai eksportuojami į Skandinavijos šalis ir į Lenkiją.
Biokuro gamintojai taip pat įgytų pirmumo teisę įsigyti apvaliąją medieną mažesne nei rinkos kaina. Mažai tikėtina, kad nuo to mažėtų biokuro kaina katilinėms, tiesiog didėtų biokuro tiekėjų pelnas. Tai aktualu didžiausiam žaidėjui biokuro rinkoje „Bionovus“, kuris neturi savo miško resursų, veikia kaip tarpininkas, perkantis žaliavą daugiausiai iš valstybinių miškų.
Konkurentų mažėja
Mažėja veikiančių įmonių skaičius, didėja gamybos koncentravimosi lygis ir didžiųjų įmonių vaidmuo. Susiformavo keturios pagrindinėa medienos įmonių grupės – „Vakarų medienos grupė“, „Libros grupė“, SBA ir „Baltic American Concord“.
Statistiniai duomenys rodo, kad medienos produkciją gaminanti Lietuvos pramonė didina gamybą. Sparčiau didėja baldų pramonės produkcija. Tuo pat metu mažėja veikiančių įmonių skaičius, didėja gamybos koncentravimosi lygis ir didžiųjų įmonių vaidmuo.
Susiformavo keturios pagrindinės medienos įmonių grupės – „Vakarų medienos grupė“, „Libros grupė“, SBA ir „Baltic American Concord“, kurios valdo didžiąją rinkos dalį.
Konkurencijos taryba, STT, Seimo Teisės departamento specialistai perspėjo, kad tokie siūlymai ne tik iškraipo konkurenciją ir atveria kelią korupcijai, tačiau ir prieštarauja ES teisei. Europos Komisija jau yra įspėjusi Bulgariją, kuri buvo suteikusi galimybę savivaldybėms ir urėdijoms rezervuoti trečdalį valstybės miškų žaliavinės medienos jų teritorijoje įsisteigusiems ūkio subjektams.
Lenkijos konkurencijos tarnyba nubaudė 1,5 mln. zlotų bauda Lenkijos valstybinių miškų įmonę už stambių įmonių protegavimą įsigyjant valstybinių miškų medieną.
Vienas skandalas po kito
Su manimi, kaip komiteto pirmininku, niekas nesitarė dėl iniciatyvos naikinti Generalinę urėdiją. Aš apibariau savo kolegas, kurie karščiuojasi. To nereikia daryti, – paaiškino A.Salamakinas.
Nors skandalingieji siūlymai Seime palaikymo nesulaukė, parlamentarai sukėlė naują audrą įstatymu patvirtinę 42 urėdijų skaičių.
Generalinės urėdijos planus stambinti urėdijas palaikė ir Vyriausybė, kurios planai tokiu balsavimu buvo sugriauti. Miškų įstatymą vetavo net prezidentė, tačiau jos veto buvo atmestas.
Parlamentarų mažuma piktinosi, kad tai precedentų neturintis atvejis, kai balsuojant įtvirtinamas „neliečiamųjų“ ratas, ir siūlė prie urėdijų įstatyme prirašyti ir joms vadovaujančių urėdų pavardes, kuriems taip garantuojama darbo vieta, nesvarbu, kaip jie tvarkosi.
Tuo pat metu įtakingų parlamentarų kritikos strėlės ėmė lėkti į Generalinės urėdijos pusę. Seime net įregistruotas socialdemokrato Andriaus Palionio siūlymas naikinti Generalinę urėdiją ir jos funkcijas perduoti Valstybinei miškų tarnybai.
„Su manimi, kaip komiteto pirmininku, niekas nesitarė dėl iniciatyvos naikinti Generalinę urėdiją. Aš apibariau savo kolegas, kurie karščiuojasi. To nereikia daryti. Visuomet reikia paskaičiuoti ir pasvarstyti prieš siūlant. Pavasario sesijoje tikrai niekas nesiruošia naikinti Generalinės urėdijos“, – 15min.lt teigė A.Salamakinas.
R.Prūsaičiui siūlo trauktis
Dėl generalinio urėdo aš nuomonės nekeičiu, nes su jo pareiškimais ir nusistatymais prieš urėdijas, miškininkus ir urėdus nelabai įsivaizduoju, kaip galima dirbti, – minėjo A.Salamakinas.
„Dėl generalinio urėdo aš nuomonės nekeičiu, nes su jo pareiškimais ir nusistatymais prieš urėdijas, miškininkus ir urėdus nelabai įsivaizduoju, kaip galima dirbti. Jo vietoje būdamas aš tikrai atsistatydinčiau.
Kaip dirbti toliau, jei urėdai visaip išvadinami? Jie bijo Generalinės urėdijos keršto. Taip pat bijo, kad bus specialiai žlugdomos urėdijos, kad po metų būtų rodoma, koks teisus buvo generalinis urėdas. Tokius svertus generalinis urėdas tikrai turi. Jei jais bus pasinaudota, pamatysime, kad urėdijos tikrai ims bankrutuoti“, – teigė komiteto vadovas.
Pasak jo, Lietuvoje nėra nei vienos urėdijos, kuri šiuo metu jaustų finansinius sunkumus: „Pasižiūrėjome visas 42 urėdijas, taip pat ir tas, kurios čia linksniuojamos – Kaišiadorių, Ukmergės, Utenos. Pasikalbėjome su urėdais. Viskas yra gerai. Vieni metai būna sunkesni, kertama mažiau, bet kiti metai būna geresni.
Pačios urėdijos sprendžia, kiek iškirsti medžių, o Miškų tarnyba nustato, kuriuos medžius galima kirsti. Būna, kad tenka kirsti daugiau malkinės medienos, kurios kainos dabar nukritusios, bet nei viena urėdija nėra ant bankroto ribos. Dar daugiau pasakyčiau, nei viena nejaučia rimtų finansinių sunkumų. Visos urėdijos gyvena gerai.“
Iškalbinga statistika
Lietuva daugeliu atveju yra ES šalių apačioje, bet vertinant miškus mes esame pirmoje vietoje. Tai reiškia, kad mes miškus tvarkome gerai, – sakė parlamentaras.
Pasak politiko, urėdijų stambinimo tikrai nebus, nors Lietuva lyginant su kaimyninėmis šalimis išsiskiria valstybiniame miškų ūkyje dirbančių žmonių skaičiumi.
„Verslo žinių“ žurnalistas Rytas Staselis pateikia tokią statistiką.
42 urėdijos Lietuvoje valdo 750 tūkst. hektarų komercinių miškų plotą, šiame sektoriuje dirba net 4038 žmonės.
Tai dvigubai daugiau nei Suomijos miškus valdančioje valstybinėje įmonėje (3,52 mln. ha miškų ir 1812 darbuotojų), trigubai daugiau nei Latvijos valstybinėje įmonėje (1,37 mln. ha ir 1257). Švedijoje miškus valdančioje įmonėje dirba 899 darbuotojai, bet jie prižiūri net 3,1 mln. ha miško. 42 Lietuvos miškų urėdijų gaunamos pajamos, skaičiuojant vienam darbuotojui, yra 38,1 tūkst. Eur arba 19 kartų mažesnės nei Švedijoje, penkis su puse karto mažesnės nei Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje.
„Reikia suprasti, kur mes einame. Ar remiamės šiandienos vartojimu, tai tada galima visus miškininkus pašalinti iš miškų. Palikim tik vieną žmogų, kuris skelbtų konkursus kirsti medžius, ir viskas. Nereikia nei atsodinti, nei melioruoti, nei kelius prižiūrėti, nei nuo gaisrų saugoti.
Reikia kažką palikti ir ateities kartoms. Miškų strategijoje yra pasakyta, kad iškertame mažiau, nei atsodiname. Mūsų jau šioje žemėje nebus, bet po 80 metų tai, ką dabar sodiname, kirs mūsų anūkai ir proanūkiai. Jei elgsimės taip, kaip sako generalinis urėdas, – neva, galima labai daug sutaupyti, tai jie mus prakeiks.
Aš po tokiu dalyku nepasirašau. Lietuva daugeliu atveju yra ES šalių apačioje, bet vertinant miškus mes esame pirmoje vietoje. Tai reiškia, kad mes miškus tvarkome gerai. Pasaulinėse konferencijose Lietuva rodoma pavyzdžiu. Norime tai sugriauti ir atsidurti, kaip pagal savižudybes, priešpaskutinėje vietoje po Rumunijos? Tai galima padaryti, bet kol būsiu komiteto pirmininku, tikrai nesutiksiu“, – teigė A.Salamakinas.
Verslo interesas
Žinoma, tie trys ponai nori visą valstybinę medieną perimti į savo rankas, kaip tai buvo padaryta Latvijoje. Ten dvidešimties didžiausių įmonių klubas visą valstybinę medieną pasiima sau ir iš to gerai uždirba. Jeigu mes atiduosim trim, tai ką darys kitos 800 įmonių, kurios Lietuvoje perdirba medieną, – klausė A.Salamakinas.
Aplinkos apsaugos komiteto vadovo nuomone, triukšmą dėl urėdijų skaičiaus įtvirtinimo kelia nepatenkinti verslininkai, kuriems nepavyko pasiekti savo tikslo.
„Metai ir mėnuo komitete svarstėme didžiųjų medienos perdirbėjų – Paulausko, Pangonio ir Zimnicko siūlymus, jie net nusisamdė advokatų įmones, kad kaip nors prilaužtų Seimą, kad jie turėtų teisę pirmumo tvarka pirkti medieną.
Ką tai reiškia? Jeigu aš pirmas perku, tai ir kainą nustatau. Jų interesas akivaizdus. Į puolimą įsijungė ir vienas dienraštis. Privačios verslo grupės ėmė reguliuoti, kiek Lietuvoje turi veikti urėdijų.
Jeigu aš turiu malūną, man nesvarbu, kas augina grūdus, man svarbu jų nusipirkti. Netikėtai prasidėjo isterija, kodėl paliekame 42 urėdijas. Man teko pervažiuoti per kitus medienos perdirbėjus, kurie taip pat Lietuvoje perka medieną ir jie vienareikšmiai pasakė: „Tokio medienos žaliavos rojaus kaip dabar, Lietuvoje dar nebuvo.“
Kaina mažesnė nei kaimyninėse valstybėse. Žaliavos daug. Visi prašo valdžios nesikišti, nes viskas ir taip yra gerai. Žinoma, tie trys ponai nori visą valstybinę medieną perimti į savo rankas, kaip tai buvo padaryta Latvijoje. Ten dvidešimties didžiausių įmonių klubas visą valstybinę medieną pasiima sau ir iš to gerai uždirba. Jeigu mes atiduosim trim, tai ką darys kitos 800 įmonių, kurios Lietuvoje perdirba medieną? Man viskas aišku“, – teigė A.Salamakinas.
Generalinį urėdą politikų siūlymai pritrenkė
Nueinama iki absurdo. Negaliu komentuoti Seimo narių darbo, bet ateityje gali būti daug sunkumų. Gerai, urėdijų skaičių įteisino, bet dabar einama dar toliau – siūloma ūkinę veiklą vykdančią valstybinę įstaigą sujungti su kontroliuojančia įstaiga, – teigė R.Prūsaitis.
Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis 15min.lt teigė, kad pateikto įstatymo projekto naikinti Generalinę urėdiją per valandą ar pusdienį parengti neįmanoma.
„Jį turi rengti miškininkas specialistas. Man žinoma, kad šis įstatymo projektas buvo rengtas jau prieš gerą savaitę.
Po atostogų grįžus tenka skaityti komentarus. Nueinama iki absurdo. Negaliu komentuoti Seimo narių darbo, bet ateityje gali būti daug sunkumų. Gerai, urėdijų skaičių įteisino, bet dabar einama dar toliau – siūloma ūkinę veiklą vykdančią valstybinę įstaigą sujungti su kontroliuojančia įstaiga. Nežinau, ką galvoti ir ką sakyti.“
Pasak jo, Valstybinė miškų tarnyba būtų vienintelė įstaiga, kuri ir leidimus kirtimui rašytų, ir save prižiūrėtų, ir privačius miškus kontroliuotų. Viskas būtų vienose rankose.
Paklaustas, ar pašliję asmeniniai santykiai su urėdais netrukdys jam tęsti darbo ir ar nebus suvedinėjamos sąskaitos su pavaldiniais, R.Prūsaitis teigė: „Tai ne mano darbo stilius. Aš savo darbą dirbu ne vieną dešimtį metų. Visiškai atsakau už sprendimus, kurie buvo padaryti per pusmetį man dirbant generaliniu urėdu. Buvo pareikšti 5 papeikimai urėdams ir 5 pastabos. Visai tai padaryta turint rimtą pagrindą. Matau daug netvarkos valstybinėje miškų sistemoje, kurią aš puikiai išmanau“.
Korupcijos šešėlis
Mes esame suinteresuoti produkciją parduoti kuo didesne kaina. Tai mūsų pagrindinis tikslas ir negali būti net kalbų, kad mes kažkam sudarysime išskirtines sąlygas arba sumažinsime kainas, – kalbėjo generalinis urėdas.
Anot generalinio urėdo, kilęs triukšmas gali būti susijęs ir su tiriamais korupciniais nusikaltimais:
„Nenoriu daug kalbėti. Yra ir daugiau faktų. Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma. Buvo pradėtos tikrinti urėdijos. Atsiranda tam tikrų dalykų. Daug kas yra nepatenkintas. Dabar reikia susitvarkyti. To bus siekiama ir tai bus įgyvendinta. Jokių asmeninių reikalų nėra. Aš savo darbą dirbu sąžiningai ir tai darysiu ateityje.“
15min.lt redakcija kreipėsi į STT prašydama nurodyti, kokie tyrimai urėdijose atliekami šiuo metu. Pareigūnai tęsia tyrimą vienintelėje Panevėžio miškų urėdijoje, tačiau šis tyrimas nėra naujas.
Generalinio urėdo teigimu, yra puikiai besitvarkančių urėdijų, tačiau kai kurioms ateityje gresia finansinės problemos: „Ne vienai ir ne dviem urėdijoms ateityje matau rimtų problemų dėl investicijų, dėl atlyginimų kėlimo. Apie tai esu pasisakęs savo vizijoje. Tai nebūtų urėdijų naikinimas. Tai būtų reorganizacija su darbuotojų, teritorijų išlaikymu.
Siūlėme sukurti vieša elektroninę pardavimų sistemą. Tai garantuotų skaidrumą ir būtų patogiau pačioms urėdijoms. Viskas būtų daroma viešai. Visada laimėtų aukščiausia kaina. Yra Valstybinės miškų tarnybos vertinimas, kiek kainuoja miškai.
III-IV Lietuvos miškų grupė kainuoja apie 8 mlrd. litų. Jeigu būtų parduodama aukcionuose, būtų 10-12 mlrd. litų. Skirtumas – du celiuliozės fabrikai. Niekas į tai nekreipia dėmesio, argumentų nepateikia.“
Paklaustas, ar siūlyta tvarka nereikštų pusvelčiui vietiniams verslininkams parduodamos medienos žaliavos, R.Prūsaitis tai griežtai paneigė. „Mes esame suinteresuoti produkciją parduoti kuo didesne kaina. Tai mūsų pagrindinis tikslas ir negali būti net kalbų, kad mes kažkam sudarysime išskirtines sąlygas arba sumažinsime kainas.
Taip, aš už tai, kad kuo daugiau medienos būtų perdirbama Lietuvoje, bet teisininkai turi atsakyti, kaip tai įmanoma padaryti, kad neprieštarautų įstatymams, neribotų konkurencijos. Čia jau Seimo reikalas“, – kalbėjo generalinis urėdas.
