Sankcijos Rusijai: JAV žada 800 mln. dolerių pagalbą Ukrainai, V.Putino draugai ir rėmėjai netenka jachtų, vilų

Jo 92 metrų, 200 mln. dolerių vertė jachta „Royal Romance“ sulaikyta Kroatijoje, Rijekos uoste, praneša šios šalies portalas novilist.hr.

Šiame uoste prišvartuota keletas turtingų rusų ar prorusiškai nusiteikusių kitų šalių oligarchų laivų. Dabar keletas iš jų areštuotos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Medvedčukas

„Šitos 92 metrų itin prabangios jachtos nuo pernai kovo formaliai yra Ukrainos politikas ir milijardierius Viktoras Medvedčukas. Jis – artimas V.Putino draugas ir prorusiškos opozicijos Ukrainoje lyderis, kuris greičiausia yra ir galimas kandidatas į Ukrainos marionetinio premjero postą, jeigu V.Putinui pavyktų palaužti ukrainiečių pasipriešinimą“, – rašo novilist.hr.

Jachta „Royal Romance“ patenka į didžiausių prabangių jachtų pasaulyje penketuką. Naudojasi ja išskirtinai tik savininkas ir jo svečiai.

Dar vienas rusų oligarchas priverstas susitaikyti su tuo, kad netenka savo turto. „La Republica“ praneša, kad Vladimiro Putino draugo Petro Aveno daugiau nei 4 mln. eurų vertės vila Sardinijoje areštuota.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Piotras Avenas

Tai padaryta kovo 16-ąją, per oligarcho gimtadienį – jam tądien suėjo 67 metai, rašo unian.com.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo finansinę pagalbą šalies piliečiams ir verslo įmonėms, taip pat paragino šalį susivienyti, kad įveiktų Vakarų šalių „ekonomikos žaibo karą“ dėl Kremliaus surengtos invazijos Ukrainoje.

V.Putinas atkakliai gynė savo karinius veiksmus kaimyninėje šalyje ir tvirtino, kad jo taktika „visiškai pagrįsta“, nes Maskva esą neturėjo kitos išeities, tik pradėti invaziją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“, remdamasi šaltiniais policijoje, praneša, kad Ispanijoje sulaikyta prabangi jachta, kuri galimai priklauso generaliniam „Rosneft“ direktoriui Igoriui Sečinui.

Ispanijos valdžios atstovai sulaikė jachtą „Crescent“, kuri buvo prišvartuota Taragonoje, Katalonijoje, tiriama, ar ji priklauso oligarchui, kuris yra sąraše, apimančiame Rusijos piliečius, kuriems pritaikytos ES sankcijos.

„Scanpix“ nuotr./Igoris Sečinas

Jachtos vertė siekia 600 mlrd. dolerių. Ji yra 135 metrų ilgio, specialistai ją vadina viena didžiausių pasaulyje. Ši jachta plaukioja su Kaimanų salų vėliava ir atplaukė į Ispaniją iš Italijos 2021 metų lapkritį.

Išvakarėse, kaip skelbia eurointegration.com.ua, Ispanijoje sulaikyta ir jachta „Lady Anastasia“, kuri priklauso kitam Rusijos oligarchui Aleksandrui Michejevui.

Brazilijos vyriausybė pirmadienį užtikrino Jungtines Valstijas, kad padidins naftos gavybą, pastarosioms ieškant būdų sumažinti rinkų nerimą dėl pasaulinio naftos tiekimo, kuriam iškilo grėsmė, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Brazilijos kasybos ir energetikos ministras Bento Albuquerque pranešė kalbėjęsis su savo kolega JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir patvirtino, kad Brazilija sieks padidinti savo naftos gavybą.

„J.Granholm manęs paklausė, ar Brazilija galėtų prisidėti prie šių pastangų [gaminti daugiau naftos], o aš jai atsakiau: „Žinoma, gali“. Mes jau didiname gavybą, nors dauguma EBPO šalių ją sumažino. Didiname gavybą pastaruosius trejus metus,“ – rašoma ministerijos pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Pokalbio metu J.Granhol teigė, kad panašius sprendimus priima ir kitos šalys, siekdamos išvengti didesnio nepastovumo pasaulinėje naftos rinkoje.

Brazilijos kasybos ir energetikos ministerija nepateikė daugiau informacijos apie tai, kiek ji ketina padidinti gamybą ir kada.

Brazilija yra tarp 10 didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, per dieną išgaunanti apie 3 mln. barelių.

Paskelbęs embargą iškastinio kuro importui iš Rusijos kaip bausmę už invaziją į Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas ieško būdų, kaip sumažinti spaudimą naftos kainoms, kurios iki konflikto pradžios ir taip jau buvo pakilusios.

Rusijos invazijos į Ukrainą ir Vakarų atsako į tai poveikio Latvijos ekonomikai masto nustatyti  kol kas neįmanoma, tačiau veikiausiai jis bus „ne toks ir stiprus“, nė iš tolo neprilygs tam, ką Latvija patyrė per pasaulinę 2008-2009 metų finansų krizę, pareiškė Latvijos centrinio banko ekonomistas Karlis Vilertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija yra didžiulė šalis pagal teritoriją ir gyventojų skaičių (kartu su Baltarusija – per 150 mln. žmonių), tačiau jos lyginamasis svoris pasaulio ekonomikos nėra didelis – 2020 metais sudarė tik apie 2 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

Pasak eksperto, Rusijos agresija Ukrainoje ir Vakarų atsakas į ją neabejotinai neigiamai atsilieps Latvijos ūkiui:  užsienio prekyba su Rusija – penkta pagal dydį Latvijos prekybos partnere – kris ne tik dėl prekių ir paslaugų embargo, bet ir dėl to, kad atsiskaitymai su Rusijos įmonėmis taps labai rizikingi.

Kita vertus, K.Vilertas pripažįsta, kad gera žinia yra ta, jog Latvijos įmonės per pastarąjį dešimtmetį sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos rinkos – jai tenkanti viso Latvijos eksporto dalis sumenko nuo beveik 12 proc. 2014-aisiais iki mažiau nei 6 proc. pernai.

Taigi, darant prielaidą, kad visas Latvijos eksportas į Rusiją ir Baltarusiją bus sustabdytas, o Latvijos įmonės sugebės rasti kitas rinkas tik pusei savo produkcijos, neigiamas poveikis Latvijos ekonomikai būtų gana nedidelis, prognozuoja ekspertas.

Antra, pasak jo, Rusija yra svarbi naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, o tai turi įtakos pasaulinėms energijos kainoms. Keletą mėnesių stebėtas energijos išteklių kainų augimas, o karo Ukrainoje fone vargu ar galima tikėtis jų sumažėjimo Europoje, suvokiančioje priklausomybės nuo Rusijos žaliavų riziką, todėl jos bus priverstos ieškoti brangesnių alternatyvų.

„Energijos ištekliai yra svarbi daugelio prekių ir paslaugų gamybos sudedamoji dalis, todėl netrukus galime sulaukti staigaus ir kitų kainų augimo. Tai, be abejo, neigiamai veikia ekonominę veiklą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sakė K.Vilertas.

Trečia, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą veikiausiai pablogins Latvijos ir apskritai visų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą, akcentavo jis ir pridūrė, kad „mes negalime pakeisti šalies geografinės vietos, ir nors esame NATO dalis, mūsų saugumas karine prasme yra didesnis nei bet kada anksčiau, Baltijos šalių vardas tarptautinėje spaudoje dažnai vartojamas padidintos rizikos kontekste“.

„Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad manau turime įvertinti, jog mūsų našta šiame kare yra tik ekonominė. Nors tikslaus poveikio masto įvertinti beveik neįmanoma, jis veikiausiai bus ne toks ir stiprus – nė iš tolo neprilygs tam, ką patyrėme per pasaulinę finansų krizę“, – pabrėžė K.Vilertas.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Priemonės „smarkiai nepadidins bendros kasdienės Norvegijos dujų gavybos, bet padės išlaikyti šiandienines dideles Norvegijos dujų eksporto apimtis“, nurodė ministerija.

Norvegija patenkina nuo 20 iki 25 proc. Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, o Rusija – nuo ​​45 iki 50 procentų.

123RF.com nuotr./Dujotiekis

Visgi Norvegijos dujų eksportą varžo gamybos pajėgumai, kurie jau beveik siekia didžiausią lygį, ir paskirstymo vamzdynais sistema.

Vienintelis Norvegijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) blokas, leidžiantis laivais tiekti dujas skystas, nukentėjo per 2020 metų rugsėjį kilusį gaisrą.

Įsikūręs Hamerfeste, Šiaurės Norvegijoje, jis vėl bus pradėtas eksploatuoti gegužės viduryje, pasak operatorės, energetikos milžinės „Equinor“, taigi bus galima padidinti eksporto apimtis.

„Equinor“ teigimu, pakoregavus gavybos licencijas Osebergo telkinyje, iki rugsėjo 30 dienos bus galima papildomai eksportuoti 1 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tuo tarpu Heidruno telkinyje per visus 2022 metus gavybą bus galima padidinti 0,4 mln. kubinių metrų.

„Equinor“ teigimu, „1,4 mlrd. kubinių metrų dujų patenkina maždaug 1,4 mln. Europos namų dujų poreikį per metus“.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

„Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Interneto paieškos sistemos „Yandex“ būstinė

„Yandex“, vadinama „rusiškąja „Google“, yra registruota Nyderlanduose ir turi antrinių įmonių žemyninės Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nors didžioji dalis jos verslo sukoncentruota Rusijoje.

Pačiai „Yandex“ Vakarų sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje šiuo metu nėra paskelbtos, o A.Chudaverdianas į jų sąrašus buvo patrauktas kaip fizinis asmuo.

1997-aisiais veiklą pradėjusi „Yandex“ yra didžiausia Rusijos technologijų bendrovė, kuri, jos pačios duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį kontroliavo daugiau kaip 60 proc. šalies paieškų internete rinkos.

Pastaraisiais metais grupė plėtė savo veiklos sritis, o dabar siūlo taip pat pavėžėjimo bei maisto pristatymo paslaugas.

Be to, Rusijos naftos chemijos milžinė „Sibur“ pranešė apie generalinio direktoriaus Dmitrijaus Konovo atsistatydinimą dėl jo įtraukimo į Vakarų sankcijų sąrašus.

 Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį blokavo Rusijos teritorijoje virtinę naujienų portalų, tarp jų estų laikraščio „Postimees“ tinklalapį.

Trečiadienį Rusijoje blokuojamos naujienų svetainės „Ust-Kuti 24“, „Postimees“ ir tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ interneto svetainė, pranešė Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“.

Kaip nurodė interneto teises Rusijoje ginanti nevyriausybinė organizacija „Roskomsvoboda“, sprendimas blokuoti „Postimees“ buvo priimtas vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo visapusišką karą Ukrainoje, bet „Roskomnazdor“ realių veiksmų nesiėmė iki trečiadienio.

15min nuotr./"Postimees"

Šiuo metu Rusijos draudžiamų interneto leidinių sąraše yra 32 portalai. Pavyzdžiui, blokuojamos „Dožd“, „Echo Moskvy“ ir „Meduza“, „Mediazona“, BBC ir „Deutsche Welle“ interneto svetainės.

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR portalas rusų kalba rus.err.ee Rusijoje buvo blokuotas pirmąją karo Ukrainoje dieną. 

Trečiadienį „Roskomnadzor“ blokavo mažiausiai tuziną Rusijoje ir užsienyje įkurtų žiniasklaidos svetainių, tęsdama griežtas priemones internete, smarkiai suintensyvintas prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AFP.

Be „Bellingcat“, AFP paminėjo vieną Izraelio naujienų svetainę rusų kalba ir kelias regionines interneto svetaines, tarp jų Permdaily.ru. Šios svetainės yra „Roskomnadzor“ draudžiamų leidinių sąraše.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

B.Johnsonas atvyko į Abu Dabį derėtis su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Zayedu, o paskui turi nuskristi į Rijadą, Vakarams po invazijos į Ukrainą siekiant nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos.

Ministro pirmininko vizitas, vykstantis labai smarkiai svyruojant naftos kainoms, sutampa su nauja kritika Saudo Arabijai dėl žmogaus teisių padėties. Ši šalis šeštadienį pranešė per vieną dieną įvykdžiusi mirties bausmę 81 asmeniui, nuteistam už įvairius su terorizmu susijusius nusikaltimus. 

B.Johnsonas susitiks su Saudo Arabijos de facto lyderiu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. Britų ministras pirmininkas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, surengusių vizitą Rijade po Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo 2018 metais.

B.Johnsonas, buvęs žurnalistas, pažadėjo per pokalbį su princu Mohammedu bin Salmanu kelti žmogaus teisių klausimus, bet taip pat akcentavo Britanijos „labai svarbius ryšius“ su naftos turtingu Persijos įlankos regionu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Pasak ministro pirmininko, savo vizitu jis taip pat sieks didinti investicijas į Jungtinės Karalystės žaliąją energetiką ir paskelbs apie Saudo Arabijos grupės „Alfanar“ skiriamą 1 mlrd. svarų (1,2 mlrd. eurų) tvarios aviacinių degalų gamybos iš atliekų projektui.

„Kalbama ne vien apie... OPEC šalis ir tai, ką jos gali padaryti dėl tiekimo didinimo, nors tai ir yra svarbu, – britų žiniasklaidai sakė B.Johnsonas. – Vertindami Vakarų priklausomybę nuo... [Vladimiro] Putino angliavandenilių, nuo Putino naftos ir dujų, galime matyti, kokia tai buvo klaida, nes jis gali šantažuoti Vakarus.“

B.Johnsono atstovas sakė, kad ministras pirmininkas taip pat prašys princo Mohammedo pasmerkti Rusijos prezidentą dėl Ukrainos užpuolimo.

Saudo Arabija ir JAE – didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos, turinčios ryšių su Maskva – kol kas vengia užimti poziciją prieš Rusiją.

Tačiau B.Johnsonas prieš išvykdamas sakė, kad V.Putino „brutalaus ir neišprovokuoto“ puolimo pasekmės bus juntamos toli už Europos ribų.