Karas Ukrainoje kelia rizikų beveik 1 proc. Šiaulių banko verslo paskolų

Prasidėjus karui Ukrainoje Šiaulių bankui atlikus jo įtakos banko veiklai įvertinimą, 0,7 proc. verslo klientų paskolų buvo priskirtos didesnės rizikos kategorijai, sako banko vadovas. Vytautas Sinius teigia, kad tai yra nedidelė dalis, be to, tikimasi, kad klientų padėtis pagerės ir jie grąžins paskolas.
Šiaulių bankas
Šiaulių bankas / Šiaulių banko nuotr.

„Santykinai labai nedidelė dalis klientų yra paveikti karo Ukrainoje, mūsų vertinimu, tik 0,7 proc. klientų paskolų portfelio yra įtraukti į taip vadinamą labiau stebimų sąrašą. Didesnį dėmesį skiriame jiems, tikėkimės, kad didesnių kataklizmų neįvyks ir klientai susigrąžins pajėgumą aptarnauti paskolas ir ilgainiui tie kreditai bus sėkmingai grąžinami“, – ketvirtadienį „Nasdaq“ listinguojamų bendrovių vadovų nuotoliniame susitikime su investuotojais sakė V.Sinius.

Anot jo, prie padidėjusios kredito rizikos priskiriamos transporto, prekybos ir gamybos bendrovių, turėjusių ryšių į karą įsitraukusiomis šalimis, paskolos.

„Sektoriai pasibarstę, vieną išskirti būtų sunku – transporto, prekybos ir gamybos įmonės, kurios turėjo ryšių su tomis šalimis. Tačiau tokio, kuriame koncentracija būtų labai reikšminga, nėra“, – sakė V.Sinius.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad prastėjanti su Rytų rinkomis dirbusių ir paskolų turinčių įmonių būklė gali turėti įtakos Lietuvos finansų sistemai. Jautriausios karo poveikiui, anot jo, yra gamybos, transporto, energijos tiekimo ir statybų bendrovės, o Lietuvos bankuose apie 200 mln. eurų paskolų šiems sektoriams buvo įvertintos kaip padidėjusios rizikos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis