Lietuviškos robotų gamintojos „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus įsitikinęs, kad per kelis ateinančius dešimtmečius karo lauke robotai visiškai pakeis žmones.
Jau dabar kariauja daugybė robotų
J. Katkus pasakoja, kad šiandien robotų industrija visame pasaulyje per metus kainuoja maždaug 90 mlrd. JAV dolerių. Ir nors turbūt dažniausiai aptariami pramonėje veikiantys mechanizmai, į savo rankas perėmę didžiosios dalies gamyklų veiklą, kariniai robotai investicijomis gerokai lenkia bet kokią kitą rūšį.
Karui skirtiems robotams per metus išleidžiama apie 50 mlrd. dolerių.
„Į karinių robotų industriją šiandien investuojama daugiau nei į visus likusius robotų tipus kartu sudėjus. Karui skirtiems robotams per metus išleidžiama apie 50 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu pramoniniai, medicininiai, gamybiniai ir humanoidiniai robotai gauna tik apie 40 mlrd. Todėl jei ieškome srities, kur robotai greičiausiai prilygs fantastikai, pirmiausia turėtume žiūrėti į karinę pramonę“, – aiškina „Factobotics“ vadovas.
Turbūt labiausiai paplitęs robotas – karinis dronas, valdomas per atstumą piloto, dažnai sėdinčio net ne toje pačioje šalyje. Tačiau plisti pradeda ir automatiniai tankai ar net automatiniai povandeniniai laivai, galintys įveikti didelius atstumus ir apšaudyti priešą, viduje neturėdami nei vieno gyvo žmogaus. Tuo tarpu sausumos kariuomenę palaiko ir moderni technika, nebūtinai skirta pačiam karui: tai robotai-nešikai bei robotai-vairuotojai.
Iki 2025 m. tikisi aplenkti gyvų kareivių skaičių
Karo robotų rinkoje akivaizdžiai pirmauja JAV. Todėl bandant prognozuoti, kaip atrodys ateities karai galima žiūrėti būtent į jų veiklos strategijas. Prognozuojama, jog JAV robotų skaičiumi karo lauke gyvus kareivius aplenkti neprireiks net dešimtmečio. Ir čia kalbame ne vien apie ore sklandančius dronus, bet ir žemėje patruliuojančias mašinas.
Tarp naujausių nuotoliniu būdu valdomų robotų galima rasti ir nykštukinių, stebėjimui skirtų išradimų, ir didžiulių naikinimo mašinų. Pavyzdžiui, MAARS (Modular Advanced Armed Robotic System) robotas, šiuo metu jau dislokuotas Irake. Ant vikšrų keliaujantis išradimas gali šaudyti, paleisti ašarines dujas ar akinančius spindulius ir net granatas. Analogiški robotai testuojami ir kuriami stengiantis rasti optimalią mašiną, veikiančią geriau už žmogų.
Tuo tarpu Rusijos robotų gamintojai renkasi kurti gerokai į gyvą karį panašesnes mašinas. Mokslininkų sukurtas FEDOR robotas primena „Roboto-policininko“ filmus ir rankose laiko du pistoletus. Tačiau kol kas ir vieni, ir kiti gali pasigirti tik nuotoliniu būdu valdomais prietaisais – lenktynes dėl karo pramonės lyderės vardo greičiausiai laimės valstybė, pirma ištobulinusi savaime veikiančius kovotojus.
Investicijos plaukia ir toliau
Dar šią vasarą Pentagonas paskelbė skirsiantis 11 mln. eurų projektui, turinčiam sukurti žmones ir savaeigę techniką sujungiančius būrius. Ir tai tik maža dalis bandymų rasti būdą į karines operacijas įtraukti dirbiniu intelektu besivadovaujančius mechanizmus. Prognozuojama, jog visiškai žmogaus pagalbos nereikalaujantys robotai karo pramonėje ims veikti po 10-15 metų.
Prognozuojama, jog visiškai žmogaus pagalbos nereikalaujantys robotai karo pramonėje ims veikti po 10-15 metų.
„Kalbant apie karinius robotus, technologinis vienų šalių atotrūkis gali pasijausti labai skaudžiai. JAV galės siųsti į mūšius robotus, kurie net pralaimėjimo atveju nekainuos nei vieno kario gyvybės, o mažiau pažengusi šalis turės siųsti gyvus žmones. Žinoma, tada apie robotų pralaimėjimą nėra prasmės net kalbėti – įsivaizduokite, kad viena pusė stovi su akmenimis ir šakomis, o kita atskrenda su kosminiais laivais. Skirtumas tarp pažengusių ir atsilikusių valstybių bus siaubingas“, – neabejoja J. Katkus.
Tai matydamos didžiosios valstybės stengiasi laimėti mūšį dėl sėkmingo dirbtinio intelekto integravimo į karo technologijas. JAV šiuo metu Rusiją bei Kiniją lenkia, tačiau ekspertai perspėja, kad matuojant karinę jėga visą situaciją aukštyn galva apversti gali net vienas išradimas.
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“, vyksiančiame spalio 12-13 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių ateities tema organizuojamų renginių šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.
Finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis
