Ši istorija prasidėjo 2012 metų vasarį, kai Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė viešojo pirkimo konkursą, kuriuo bandė įsigyti informacinių sistemų sukūrimo paslaugas.
Suprasti akimirksniu
- KAM bandė sukurti šiuolaikišką resursų valdymo informacinę sistemą
- Pasamdytos bendrovės nesugebėjo laiku atlikti darbų
- KAM neteko 1,8 mln. eurų europinės paramos
- Tos bendrovės ir toliau laimi panašius viešuosiuos pirkimus
Sudėtinga tiksliai įvardinti, ką norėjo įsigyti ministerija, nes pirkimas susijęs su tarnybos paslaptimi.
Iš viešų šaltinių galima suprasti, kad viena iš jo konkurso dalių – šiuolaikiška resursų valdymo informacinė sistema, kuri turėjo pagerinti sprendimų priėmimą, buhalterinę apskaitą, priežiūrą ir panašiai.
Paprastai tariant, – perkelti krašto apsaugos sistemos išteklių valdymą iš popierinių dokumentų į skaitmeninę erdvę.
KAM iki šiol negavo šios paslaugos.
Pasiūlė itin mažą kainą
Viešojo pirkimo konkurse siekė dalyvauti 7 bendrovės, susijusios su IT verslu, tačiau 2 iš jų neatitiko keliamų reikalavimų, o kitos dvi – iš konkurso pasitraukė savo noru.
Likusios bendrovės varžėsi, kuri pateiks mažiausios kainos pasiūlymą.
Po pusantrų metų, 2013-ųjų rugpjūčio 30 dieną, KAM pasirašė sutartį su nugalėtoju – konsorciumu, sudarytu iš bendrovių ATEA, „Tieto Lietuva“, „Tieto Latvia“ ir „Ingenious IT“.
Po pusantrų metų, 2013-ųjų rugpjūčio 30 dieną, KAM pasirašė sutartį su nugalėtoju – konsorciumu, sudarytu iš bendrovių ATEA, „Tieto Lietuva“, „Tieto Latvia“ ir „Ingenious IT“.
Jų pasiūlymas smarkiai skyrėsi nuo konkurentų.
Konsorciumas pasiūlė sukurti resursų valdymo informacinę sistemą už maždaug 1,36 mln. eurų, kai antroje vietoje likusios bendrovės pasiūlymas siekė 2,02 mln. eurų, o trečioje – 2,23 mln. eurų.
Nepaisant pasiūlytos mažos kainos, KAM patyrė labai didelių nuostolių.
Neteko europinės paramos
Resursų valdymo informacinė sistema buvo viena iš didesnio KAM projekto dalių.
Ministerijos sumanymas buvo pagerinti visos krašto apsaugos sistemos veiklos efektyvumą, valdymą, planavimą, išteklių kontrolę. Buvo siekiama sukurti ne tik šiuolaikišką resursų valdymo informacinę sistemą, bet ir buhalterinės apskaitos modulį, rengti mokymus specialistams.
Šiam projektui buvo skirta daugiau nei 2,163 mln. eurų, o didžioji dalis pinigų – 1,838 mln. eurų – turėjo atkeliauti iš Europos socialinio fondo agentūros (ESFA).
KAM buvo sudariusi sutartį, pagal kurią turėjo gauti svarbią europinę paramą, jeigu numatyti darbai būtų atlikti laiku.
Diegėjas iki numatyto termino dėl įvairių priežasčių nesugebėjo priduoti informacinės sistemos, todėl nesant galimybės panaudoti Europos Sąjungos lėšas atliktiems darbams apmokėti, su ESFA sudaryta sutartis pasibaigus nustatytam terminui buvo nutraukta, – teigia KAM.
2015 metų gruodžio 30 dieną ESFA pranešė, kad nutraukia sutartį su KAM dėl 1,838 mln. eurų paramos. Kodėl?
„Diegėjas (anksčiau minėtas keturių bendrovių konsorciumas, – 15min pastaba) iki numatyto termino dėl įvairių priežasčių nesugebėjo priduoti informacinės sistemos, todėl nesant galimybės panaudoti Europos Sąjungos lėšas atliktiems darbams apmokėti, su ESFA sudaryta sutartis pasibaigus nustatytam terminui buvo nutraukta“, – teigiama 15min perduotame KAM atsakyme.
„Kadangi diegimo darbai pagal terminus nebuvo atlikti – sutartis su ESFA nutrūko ir pinigai buvo atiduoti kitoms institucijoms“, – rašoma KAM atsakyme.
Be to, KAM išleido apie 150 tūkst. eurų, už kuriuos iš bendrovės S4ID įsigijo resursų valdymo informacinės sistemos diegimo projekto priežiūros darbus.
Galima sakyti, kad priežiūra nesuveikė.
Bylinėjasi teisme
Kodėl konsorciumas, sudarytas iš bendrovių ATEA, „Tieto Lietuva“, „Tieto Latvia“ ir „Ingenious IT“, neatliko darbų iki termino, numatyto KAM ir ESFA sutartyje?
Atsakymo į šitą klausimą nepavyko rasti.
„Deja, vykdomų sutarčių be klientų sutikimo mes negalime komentuoti. Todėl galiu tik parekomenduoti kreiptis į užsakovus“, – 15min sakė bendrovės ATEA marketingo direktorius Simonas Stūrys. Pastaroji įmonė buvo konsorciumo koordinatorė.
KAM teigia, kad esą negali komentuoti situacijos dėl slaptumo žymės.
„Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme pradėtas teisminis ginčas, kurio metu bus sprendžiami šalių piniginiai reikalavimai. Bet kuriuo atveju, KAM visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis gins savo interesus ir sieks prisiteisti patirtus nuostolius.
Daugiau informacijos apie bylą pateikti negalime, nes šis pirkimas yra susijęs su tarnybos paslaptį sudarančia informacija“, – teigiama atsakyme.
Laimi milijoninius konkursus
Sutartis su keturių bendrovių konsorciumu iki šiol nėra nutraukta ir turėtų baigtis 2018 metų rugsėjo 1 dieną.
KAM teigė, kad verslininkai ir toliau diegia resursų valdymo informacinę sistemą.
Konsorciumui priklausančios bendrovės ir toliau dalyvauja panašiuose viešuosiuose pirkimuose.
ATEA ir „Ingenious IT“ buvo paskelbtos nugalėtojomis skandalingame Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) konkurse, per kurį institucija bandė nusipirkti išmaniąją mokesčių administravimo sistemą.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kelis kartus nutraukė šitą pirkimą dėl didelės rizikos.
„Rizikos sistema parodė aukštą rizikingumo balą ties šiuo pirkimu. Tik tiek galiu pasakyti, o komentarai bus po to, kai atliksime vertinimą“, – prieš mėnesį naujienų agentūrai BNS sakė VPT direktorė Diana Vilytė.
3,414 mln. eurų vertės konkursas dar nėra baigtas, nes viešųjų pirkimų specialistai atlieka patikrinimą. Tačiau kol kas bendrovės ATEA, „Ingenious IT“ ir dar kelios įmonės yra laikomos nugalėtojomis.
Be to, 2016 metų kovo 17 dieną ATEA pasirašė kompiuterinės įrangos nuomos sutartį su VMI. Sandorio vertė viršija 76 tūkst. eurų.
ATEA turi ir dar vieną sutartį su VMI, kurios vertė siekia 6 tūkst. eurų.
Bendrovė „Ingenious IT“ prieš dvejus metus sudarė tris sutartis su VMI. Šie kontraktai susiję su mokesčių apskaitos informacine sistema. Bendra sandorių vertė siekia 2,413 mln. eurų.
VMI atsakyme rašoma, kad institucija iki šiol neturi informacijos apie galimą šių bendrovių įsipareigojimų nevykdymą KAM.
Nuo šių metų pradžios Viešųjų pirkimų tarnyba sukūrė vadinamąjį nepatikimų tiekėjų sąrašą, į kurį įtraukiamos bendrovės ir verslininkai, nevykdantys savo įsipareigojimų valstybės institucijoms.
Šiuo metu „juodajame sąraše“ nėra bendrovių, kurios priklauso konsorciumui.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė paaiškino, kad į „juodąjį sąrašą“ patenka tik tos bendrovės, kurios prisidirbo po 2016 metų sausio 1-osios.
