Rūpestis dėl būsto ir darbo
53-ejų Vitaliną iš Odesos, jos dukterį ir vos 2,5 metų amžiaus anūkę pasitikome Lenkijos pasienio su Ukraina Šehyni miestelyje. Po beveik dviejų parų kelionės moterų laukė dar beveik aštuonių valandų kelionė į Vilnių.
Moterų parvežimu nuo Lenkijos sienos pasirūpino jos vyro – vilkiko vairuotojo – darbovietė. Tos pačios vyro įmonės darbuotojas ukrainietes pasitiko ir Vilniuje, joms atvykus naktį.
15min žurnalistai, sutapus aplinkybėms, tapo šios vienos šeimos kelionės į Lietuvą liudininkais.
„Nebijok, čia ne rūsys, viskas bus gerai“, – ramina staiga pravirkusią dukrytę ukrainietė, mergaitei išvydus, jog leidžiamės į vieną iš sostinės Ozo parko namų lifto pusrūsį. Motina sako, kad po dažnų slapstymųsi rūsiuose, vaikas dabar bijo belangių patalpų.
Netrukus moterys praveria nedidelio, bet tvarkingo, jaukaus buto duris.
„Pagaliau. Vyras tiek kartų kalbino atvažiuot gyvent į Lietuvą, bet vis atidėliojau. Ir dabar štai, kokiomis aplinkybėmis“, – atsidūsta Vitalina.
Visos kelionės į Lietuvą metu moteris daug klausinėjo, kokie Vilniuje darželiai, ką turės daryti atvykusi, kur galės ieškotis pastovesnio būsto. Gimtojoje Odesoje prekybos centro direktoriaus pavaduotoja dirbusi moteris prašė atsiųsti darbo skelbimų nuorodų, nes pirmiausia ieškosis darbo. Sakė, jau bandžiusi mokytis ir lietuvių kalbos.
Ukrainietis Vitalinos vyras jau kelerius metus dirba Lietuvos įmonėje „Transimeksa“. Jis vienas iš kelių šimtų šioje įmonėje dirbančių ukrainiečių.
Rūpinasi darbuotojų šeimų pargabenimu
„Šiuo metu pakeliui į Lietuvą keturios šeimos, 11 žmonių iš Ukrainos“, – 15min sakė logistikos įmonės „Transimeksa“ vadovas Darius Vyšniauskas.
„Mūsų didžiausios rinkos yra Europos šalys – Vokietija, Prancūzija, Italija. Mes turime savo įmones Vokietijoje, Italijoje ir pas mus dirba maždaug apie 300 vairuotojų iš Ukrainos. Dabar kalbamės su kiekvienu darbuotoju. Tiems, kurie nori grįžti, yra sudaromos sąlygos grįžti į savo šalį dėl įvairių priežasčių“, – pasakojo D.Vyšniauskas.
Anot jo, iki penktadienio į Lietuvą buvo pargabentos ir įmonės išnuomotose patalpose apgyvendintos penkios ukrainiečių šeimos.
„Šiandien sudaromos visos sąlygos, nežiūrint, kiek kas kainuoja, absoliučiai tas kol kas neįdomu. Reikia susigrąžint tas šeimas ir apgyvendinti jas patogiomis joms sąlygomis“, – teigė įmonės vadovas.
Pasak jo, toms darbuotojų šeimoms, kurios dar sugeba atvykti į pasienį, yra sudaromos visos sąlygos atvykti į Lietuvą – žmones įmonės atstovai pasitinka Ukrainos-Lenkijos pasienyje, jeigu reikia, siunčia daugiau žmonių bei transporto.
„Pirmas etapas yra, kad jos grįžtų, patogiai apsigyventų, susitvarkytų visą reikalingą dokumentaciją pagal Lietuvos įstatymus ir tuomet jau žiūrėsime, kas čia toliau bus“, – kalbėjo D.Vyšniauskas.
Talkina ir norintiems grįžti į Ukrainą
Įmonės vadovo teigimu, įmonė taip pat padeda kai kuriems dėl įvairių priežasčių norintiems į Ukrainą grįžti savo darbuotojams.
„Šiandien norinčių grįžti skaičiuojame dešimtimis. Neturime tokio skaičiaus dar šiandien, kad šimtas grįžtų ar kažkas panašaus. Kadangi ir grįžti yra problemų, nėra taip, kad ten nuvažiuot lengva būtų. Tai logistinės fizinės problemos, per Baltarusiją nevažiuos, reikia važiuoti į Lenkiją. Lenkijos pasienyje su Ukrainos siena yra tautų katilas, dideli kamščiai iš abiejų pusių. Šiandien apie 20–30 vyrų yra išvykę. Kiek toliau išvyks... Ta situacija keičiasi valandomis“, – pasakojo įmonės direktorius.
Padeda ir kolegos darbuotojai
Kitos logistikos įmonės „Hoptrans“ atstovė Agnė Margevičiūtė 15min pasakojo, kad iki šios dienos įmonė jau padėjo į Lietuvą atvykti 14-kos darbuotojų šeimoms. Šiuo metu įmonėje dabar tiesiogines darbo funkcijas atlieka 600 darbuotojų.
„Padedame susirasti vietą kur apsistoti, darbuotojai, kurie turi galimybę, padeda daiktais, priemonėmis, kai kurie suteikia ir gyvenamąjį plotą“, – 15min sakė A.Margevičiūtė.
Pasak jos, dabar žinoma, kad yra dar apie 30 šeimų, judančių link Lietuvos – kai kurie greičiausiai jau yra kirtę Lenkijos sieną, kiti yra pakeliui.
„Hoptrans“ pasitelkė ir socialinius tinklus, kreipėsi į visuomenę pagalbos.
„Vakar gavome labai gražų atsiliepimą iš žmonių, kurie priglaudė vieno darbuotojo žmoną. Ji, pasirodo, yra konditerė, kepa įspūdingus tortus, jau yra sprendžiami klausimai dėl jos užimtumo. Mes irgi, kiek galėsime, tiek darbuotojų ir priimsime“, – tikino ji.
Paklausus, kaip jaučiasi atvykę žmonės, pašnekovė sakė, kad suprantama, jog jie išgyvena didelę įtampą, rūpestį.
„Net negaliu įsivaizduoti, kokio lygio stresą jie patiria, kokį nerimą išgyvena. Tai, kas vyksta, yra tiesiog protu nesuvokiama. Galime pasidžiaugti tuo, kad kažkuo galime padėti, prisidedame prie to, kad jie bent jau būtų orientuoti, nereikėtų klaidžioti po Migracijos tarnybą“, – įvardijo A.Margevičiūtė.
Vos prasidėjus karui, 55 įmonės darbuotojai išreiškė norą išvykti į Ukrainą, šiuo metu tokių yra apie 100.
„Visiems jiems užtikrinama galimybė kaip įmanoma greičiau sugrįžti į tėvynę, nekvestionuojame šios teisės“, – kalbėjo moteris.
Paramai skyrė milijoną eurų
Logistikos įmonių grupės „Girteka“, kurioje dirba keli tūkstančiai ukrainiečių, marketingo ir komunikacijos grupės vadovas Simonas Bartkus komentavo, kad grupė skyrė 1 mln. eurų tiesioginei paramai, kuri nukreipta šiuo metu likusiems Ukrainoje bei tiems, kurie dirba Europoje, ir jiems reikalinga skubi pagalba atsivežti savo šeimas į saugias šalis.
„Nuolat bendraujame su mūsų kolegomis ir juos konsultuojame. Dalis darbuotojų nusprendė grįžti į Ukrainą padėti savo šeimoms ir savo šaliai – visiems jiems saugosime darbo vietas. Taip pat esame pasiruošę pasiūlyti darbo vietas žmonėms atvykstantiems iš Ukrainos, tiek vairuotojams, tiek remonto specialistams, tiek IT, finansų ir kitų sričių profesionalams“, – komentavo S.Bartkus.
Ukrainiečiams padeda ir mažesnės įmonės. Štai technologijų bendrovė „Omnisend“ yra įdarbinusi 9 ukrainiečius – keturiems iš jų bei dar šešiems jų artimiesiems bėgant nuo karo įmonė padėjo atvykti į Lietuvą.
„Kai kurie jų bėgdami su savimi pasiėmė ir porą augintinių. Tuo tarpu likę pasirinko arba turėjo likti gimtojoje šalyje. Atvykusiems kolegoms bei jų artimiesiems suteikėme apgyvendinimą ir maitinimą, intensyviai padedame rūpintis migracijos ir kitais klausimais”, – sakė „Omnisend“ vykdomoji direktorė Rimantė Ribačiauskaitė.
„Omnisend“ taip pat nusprendė suteikti savo paslaugas Ukrainai nemokamai.
Beveik pusė leidimų dirbti – ukrainiečiams
Užimtumo tarnyba šiais metais išdavė 1661 leidimą dirbti trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje. Beveik pusė jų išduota Ukrainos piliečiams.
Oficialiais duomenimis, daugiausia ukrainiečių įsidarbinę pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.), paslaugų sektoriaus įmonėse – 22 proc., statybos sektoriaus – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriaus – 10 proc.
Ukrainos piliečiai šiemet, pasak tarnybos, daugiausiai ketino įsidarbinti maisto pusgaminių ruošėjais (144), virėjais (81), staliais (71), elektromonteriais (53), plastikinių gaminių mašinų operatoriais (42), pakuotojais (24), betonuotojais (14).
