„Kol kas yra atsakymas iš taromatų tiekėjo, kad Lietuvoje pastatyti taromatai nėra pritaikyti kartoninėms pakuotėms. Jie tokios patirties neturi nė vienoje šalyje, todėl technologinio sprendimo nėra. Iš principo jie neturi kažkokių alternatyvių taromatų ar kitokių sprendimų tetrapakams, nes kartoninės pakuotės niekur nedalyvauja užstato sistemose“, – BNS teigė G.Varnas.
Apie galimybę įtraukti kartonines pakuotes į užstato sistemą anksčiau BNS yra užsiminęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris buvo pradėjęs diskusiją su „Užstato sistemos administratoriui“ dėl sistemos plėtros.
Šiuo metu Seime yra užregistruoti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie įpareigotų viešąją įstaigą „Užstato sistemos administratorius“ pakoreguoti taromatų sistemą, kad joje nuo 2018 metų dalyvautų visų gėrimų stiklo, plastiko ir metalo pakuotės. Šiuo metu sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės.
G.Varno teigimu, gėrimų importuotojai ir gamintojai turėtų investuoti apie 3 mln. eurų, norint įtraukti visų stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes į užstato sistemą. Jos tobulinimas užtruktų apie vienerius metus.
Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga investavo 7 mln. eurų į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus.
Dar 22 mln. eurų į taromatų tinklą investavo jį sukūrusi Norvegijos bendrovė „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ įsipareigojo juo naudotis ir kasmet moka mokestį.
Be „Tomra Group“ pasaulyje pagrindinės užstato sistemų kūrėjos yra Vokietijos „Wincor Nixdorf“, JAV „Envipco“ ir Didžiosios Britanijos „Reverse Vending Corporation“. Nė viena iš bendrovių nesiūlo kartoninėms pakuotėms pritaikytų užstato sistemos įrenginių.
