Į kavines – „atsigriebti“ už karantiną, pabendrauti su draugais
Vasario mėnesį „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau kaip 1000 skirtingo amžiaus (18–75 m.) Lietuvos gyventojų – respondentai buvo prašomi pasidalyti savo nuomone apie maitinimo įstaigų atsidarymą ir jų lankymą po karantino. Tyrimas parodė, jog daugiau kaip pusė (56 proc.) dalyvių su nekantrumu laukia barų, kavinių ir restoranų atsivėrimo. Maža to, pasibaigus suvaržymams didžioji dalis respondentų (57 proc.) mano, jog savo pamėgtose vietose lankysis ne rečiau nei iki pandemijos pradžios.
Kaip pagrindines priežastis, skatinančias dažniau užsukti į kavinę, barą ar restoraną apklaustieji (74 proc.) vardija draugų, susibūrimo ir pasisėdėjimo ilgesį. Dar 46 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigia, kad bare apsilankyti skatins noras „atsigriebti“, pažymėti karantino pabaigą. Tokius žmogiškus motyvus sociologas I.Zokas aiškina kaip natūralų psichologinį visuomenės pervargimą nuo situacijos ir socializacijos patenkinimo būtinybę:
„Ypatingai jaunesniems miesto žmonėms kavinių ar pasisėdėjimų vietų lankymas buvo neatsiejama bendravimo kultūros dalis, natūralu, kad jų uždarymas ilgam ir neapibrėžtam laikui suformavo tam tikrą vakuumą. Žmonių noras grįžti į įprastą gyvenimą nepaprastai stiprus ir visa tai skatins visuomenę gana drąsiai sugrįžti į kavines, barus ar restoranus“, – mano „Spinter tyrimai“ vadovas.
Prognozuoja, jog apsilankymų dažnis augs palaipsniui
Apklausos duomenimis, maždaug trečdalis gyventojų (34 proc.) į kavines sugrįš vangiau ir jose numato lankytis ne taip dažnai kiek iki pandemijos. Retesnio lankymosi baruose, kavinėse, restoranuose dažniausia priežastis – kurį laiką jautimasis nesaugiai tokiose vietose (52 proc.). Vis dėlto, pasak I. Zoko, respondentai atsako vertindami dabartinę situaciją, ir jei ji keisis pozityvia linkme, nuotaikos beregint pasitaisys. Žinoma, reikia suvokti, kad atleidus ar bent minimalizavus barų suvaržymus, juose nesusirinks kritinė masė, o trauks visi palaipsniui. Manau, ilgainiui tas grįžimas bus šimtaprocentinis“, – spėja sociologas.
Jam antrina ir „Švyturio-Utenos alaus“ pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė, tyrimo rezultatus vertindama kaip palankius ženklus „HoReCa“ sektoriaus sugrįžimui į gyvenimą. Anot jos, palaipsnis žmonių sugrįžimas, pradedant nuo 56 proc. išreiškusių norą sugrįžti vos karantinui sušvelnėjus, yra optimalus skaičius, nes didesnis lankytojų antplūdis iš karto po atidarymo galimai keltų ir daugiau saugumo užtikrinimo rūpesčių. Vis dėlto, A.Vasiljevienę labiausiai džiugina, jog visuomenę į barus, restoranus ir kavines pirmiausia sugrįžti skatina pasibuvimų ir bendraminčių ilgesys.
„Tai parodo, kad nei maistas nėra tik maistas, nei alus nėra tik alus, bet visa tai pirmiausia yra būdas būti tarp žmonių, su žmonėmis, pasikrauti gerų emocijų, pasidalyti gyvenimais. Maloni aplinka, miela draugija, aptarnavimas – tai tokia kombinacija, kurios niekaip nepavyks on line (liet. virtualiai) užsisakyti į namus“, – konstatuoja „Švyturio-Utenos alaus“ atstovė.
Lankytis stabdytų būriavimosi ir kaukių dėvėjimo varžymai
Vertinant, kokie veiksniai, paskatintų riboti apsilankymą baruose, kavinėse ir restoranuose, A.Vasiljevienė atkreipia dėmesį į tyrime išsakytą visuomenės nuomonę. Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) minimose vietose rečiau lankytųsi, jei jose bendrauti būtų galima tik vienam šeimos ūkiui, panaši dalis (45 proc.) respondentų apsilankymus retintų, jei viduje tektų dėvėti apsaugines kaukes.
„Tyrimo rezultatai ir optimizmo įžiebia, ir tuo pačiu pasėja šiokio tokio nerimo“, – iššūkius, laukiančius net ir sušvelnėjus karantino varžymams, komentuoja A.Vasiljevienė.
Pasak „Spinter tyrimai“ vadovo I.Zoko, išliekantys apribojimai veikiausiai bus pagrindinėmis priežastimis, kodėl dalis žmonių į mėgstamas vietas sugrįš tik visiškai juos panaikinus.
„Reikia suprasti, kad sėdėti su kaukėmis arba bendrauti tik su minimaliu žmonių skaičiumi daug kam atrodo pernelyg nauja realybė, todėl ta visuomenės dalis išlauks, kol situacija visiškai stabilizuosis. Skirtingi žmonės, skirtingi ir poreikiai. Vis dėlto, manau, jog dauguma supranta, kad stebuklų tikėtis nereikia, kad viskas savaime į ikipandeminį lygį taip greitai negrįš, todėl priims pasikeitusias taisykles.
„Matome, kad jau pagal pernykštę patirtį visuomenėje yra didelis lūkestis, jog su lig šiltomis dienomis atsivers bent kavinių terasos. Lūkestis, kad kartu su pavasariu sugrįš bent dalis šilumos į socialinius žmonių santykius“, – pastebi I.Zokas.
