Matomiausių žiniasklaidoje tyrimas padeda identifikuoti įtakingiausius verslo ir akademinės visuomenės atstovus bei geriau suprasti informacinėje erdvėje vykstančias kovas dėl jūsų dėmesio. O konkurencija, nepaisant rinkimų kampanijos, šiose srityse išties didelė, byloja žiniasklaidos analizės ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, gauti išanalizavus per 8,3 tūkst. liepą-rugsėjį paskelbtų pranešimų iš daugiau nei 860 spaudos, interneto, radijo ir televizijos šaltinių.
Prekybos tinklų kovos dėl dėmesio
Prekybos tinklas „Maxima“ yra aktyviausiai Lietuvos visuomenei komunikuojanti prekybos įmonė, kurios pagrindinis veidas jau kurį laiką yra Ernesta Dapkienė. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio direktorei tenka ne tik įkūnyti įmonės socialinės atsakomybės ir patrauklaus darbdavio iniciatyvas, bet ir asmeniškai įsitraukti į dialogą su nepatenkintais klientais. E.Dapkienės matomumas žiniasklaidoje trečiąjį ketvirtį išaugo 65%. Prie to prisidėjo ir pastaraisiais mėnesiais Lietuvos žiniasklaida neproporcingai plačiai nušvieti Covid-19 užsikrėtusių „Maxima“ darbuotojų atvejai. Jiems liepą-rugsėjį pašvęsta per 300 straipsnių ir reportažų, nors per visus šiuos metus nuo koronaviruso susirgo ir jau išgijo vos dvi dešimtys iš 14 tūkst. šio prekybos tinklo darbuotojų.
„Maxima“ pastebimai stiprina savo maisto ekspertų komunikaciją, svarbiausiu šios temos veidu pasirinkdama savo maisto gamybos vadovę Brigitą Baratinskaitę. Taip akivaizdžiai mėginama atsverti „IKI“ maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, antros pagal matomumą medijose prekybos sektoriaus atstovės, įtaką.
Šūkiu „IKI – mes visi mylim maistą!” save apibrėžiantis prekybos tinklas V.Juodkazienės maisto gamybos patarimais bei receptais užpildė vasaros ir rudeninius žiniasklaidos puslapius. Stipri orientacija į praktinius maisto gamybos aspektus padėjo „IKI“ kiek atsiriboti nuo dominuojančios Covid-19 tematikos bei iškilti matomam laikotarpiu, kol prekybos tinklas rinkosi naują komunikacijos vadovę. Ja vasaros pabaigoje tapo Vaida Budrienė, anksčiau vadovavusi „Lietuvos pašto“ komunikacijai.
Kiti prekybos tinklai renkasi kitokias matomumo strategijas. Savo komunikaciją su konkrečiais veidais kur kas mažiau sieja „Lidl“ ir „Rimi“. Na, o „Norfos“ generalinis direktorius Dainius Dundulis savo vadovaujamo prekybos centro įvaizdį kuria vienasmeniškai, dažnai teikdamas ekspertinius komentarus „Verslo žiniose“.
Daugiau veidų finansų sektoriuje
Vyriausieji bankų ekonomistai tradiciškai išlieka vienais dažniausiai žiniasklaidoje mirgančių veidų. Nerijus Mačiulis (Swedbank), Žygimantas Mauricas (Luminor) ir Tadas Povilauskas (jo pirmtakui Gitanui Nausėdai pasukus į politiką, SEB bankui vis dar nepavyksta atsikovoti ankstesnių pozicijų), it bibliniai išminčiai, geba visuomenei suprantamai paversti politikos ir socialinių įvykius šalies ekonomikos raidos ir asmeninio gerovės prognozėmis.
Šiais metais pastebima daugiau naujų dalyvių ekonomikos ekspertų gretose. Iššūkį tradiciniam komercinių bankų išminties monopoliui meta kitos finansų sektoriaus bendrovės. Tai – ir „SME Finance“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas ir iš Laisvosios rinkos instituto į „INVL Asset Management“ pakviesta patyrusi ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Abiejų šių ekonomikos žinovų aktyvumas informacinėje erdvėje pastaraisiais mėnesiais nuosekliai auga.
Įtakingiausiais valstybiniais finansų sektoriaus ekspertais išlieka Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir komercinės bankininkystės priežiūrą bei finansų sektoriaus inovacijas kuruojantis šio banko valdybos narys Marius Jurgilas. Įdomu tai, kad pastarųjų dviejų pasisakymai – nors pastaraisiais mėnesiais kiek retesni – ne tik padeda įvertinti ekonomines perspektyvas, bet vien savo pasirodymu keičia finansų sektoriaus elgseną. Šiuo požiūriu, Lietuvos bankas yra vienas įdomiausių šiuolaikinių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo pavyzdžių.
Mokslo ir žinių šviesuliai
Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius visą koronaviruso pandemijos laikotarpį yra geriausiai girdimas ir didžiausią pasitikėjimą keliantis šios temos žinovas Lietuvoje. Žiniasklaidoje jis pateikiamas kaip „nesisteminis“ ekspertas, kurio žodžiai patvirtina arba priešingai, sukuria atsvarą nevienareikšmiai vertinamos Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai pandemijos valdymo klausimais.
Ryškiausių akademinės bendruomenės COVID-19 ekspertų gretas papildo ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Šių ekspertų ir naujojo rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko dėka Vilniaus universitetas trečiąjį šių metų ketvirtį tapo labiausiai matoma ir įtakingiausia Lietuvos mokslo institucija.
Kalbant apie akademinius ekspertus, negalima nepaminėti Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos. Atkakliu darbštumu ir visuomet korektiškais, išsamiais ir įtaigiais komentarais L.Kojala užkariavo anksčiau žiniasklaidos apžvalgininkų tradiciškai užimtą užsienio politikos eksperto poziciją. Sulig kiekvienu mėnesiu savo matomumą ir autoritetą didinantis RESC vadovas įkūnija ir kartų kaitą politikos ekspertų bendruomenėje.
Roko Masiulio fenomenas – vis dar išlieka matomas
Nors Rokas Masiulis jau keletą metų nebedalyvauja aktyvioje politikoje, jo vardas išlieka dažniausiai minimų ir kontraversiškiausių veikėjų sąraše. Buvusi Sauliaus Skvernelio „profesionalų vyriausybės“ pažiba, dirbęs energetikos bei susisiekimo ministru, R.Masiulis sulaukia itin didelio savo buvusių darbdavių dėmesio. Girtas už ryžtingas reformas ir taip pat dažnai už jas keiktas, jis nuolat prisimenamas ir dešiniųjų kritikų, ir valdančiųjų „valstiečių“ atstovų. Kontroversiška R.Masiulio šlovė išskiria jį iš visų kitų S.Skvernelio vyriausybės eksministrų, daugumos kurių vardus visuomenė neabejotinai jau pamiršo.
