„To užtenka vieno mėnesio nuomai be komunalinių mokesčių padengti trims iš keturių mūsų restoranų“, – 15min sakė L.Čeprackas, taip pat pabrėžė, kad antrasis dėl koronaviruso plitimo įvestas karantinas Lietuvoje veikia daugiau nei penkis mėnesius ilgiau.
Kita jo įmonė „Gastronomika“ gavo vos tūkstančio eurų subsidiją. Taip nutiko todėl, kad parama pagal pirmąjį paketą mokama tik atsižvelgiant į 2019 metais sumokėtą Gyventojų pajamų mokestį.
Tais metais, pasakoja verslininkas, įmonė tik kūrėsi, beveik neturėjo darbuotojų, tačiau investavo didelius pinigus.
Lyginant su išlaidomis plėtrai, tūkstantis eurų L.Čeprackui kelia juoką.
„Šių dienų rūpestis, kur juos išleisti, šiokiai tokiai mašinai ar kelionei?“ – tvirtino garsus virtuvės šefas.
Jo pavyzdžiai bent iš dalies atspindi, kokią dalį praradimų dėl antrojo karantino valdžia naujomis priemonėmis padengė labiausiai nukentėjusiam verslui.
Vyriausybė žada skaudžiausią smūgį gavusioms įmonėms labiau padėti jau artimiausiu metu, tačiau kritikai sako, jog ir šie sprendimai vėluoja.
„Apsiskaičiavo“ ir „pataupė“
Gruodį pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė vadinamąjį pirmąjį paramos verslui paketą paleido antroje sausio pusėje. Šiam pagalbos mechanizmui buvo skirta 150 mln. eurų, o jis buvo sukurtas tikintis, kad mažesnį apyvartos kritimą patyrusios įmonės suplūs teikti paraiškas.
Pagal šį paketą paramos galėjo prašyti tie, kuriems apyvarta per pandemiją krito 30 proc. ir daugiau. Skirtingu metu skelbtais duomenimis, tai galėjo liesti 60, 80 ar net beveik 100 tūkstančių įmonių.
Buvo apsiskaičiuota, kai vertinta, kiek bus paramos gavėjų, ir kai nustatyta, koks procentas nuo sumokėtų mokesčių bus subsidijuojamas.
Subsidija iš šios priemonės siekia 25 proc. 2019 metais sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Vis dėlto įmonės prašymais skirti paramą institucijų taip ir neužplūdo tiek, kiek tikėtasi.
Naujausiais duomenimis, daugiau nei 15 tūkst. įmonių yra padalinta subsidijų už 41,2 mln. eurų, tad vidutinis jos dydis siekia apie 2750 eurų.
Atsakymų dėl subsidijos dar laukia beveik 1,2 tūkst. įmonių, o paramą atsisakyta suteikti beveik 7,3 tūkst. – maždaug trečdaliui besikreipusių.
Dažniausios atmetamų paraiškų priežastys yra 2019 metais nemokėtas GPM arba institucijoms nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai.
Nors įmonių mokamas GPM iš pažiūros atrodo universali priemonė apskaičiuoti subsidijai, velnias galop vis tiek slypi detalėse.
Pavyzdžiui, išgirdome apie verslus, kurie savo dydžiui turi neproporcingai mažai darbuotojų dėl veiklos pobūdžio, dėl to moka mažai GPM, bet patiria dideles veiklos sąnaudas. Dar kitos įmonės darbuotojus samdo kaip savarankiškai dirbančiuosius, todėl nemoka GPM kaip juridiniai asmenys.
Dalis verslo atstovų sako, kad apyvartos kritimą patyrusių, tačiau galimų remti įmonių skaičių sumažino sprendimas neskirti subsidijos įmonėms, priklausančioms stambiems lietuviško kapitalo holdingams.
Verslininkai teigia, kad toks sprendimas diskriminuoja holdingus pagal kilmės šalį, nes užsienyje įsikūrusių įmonių grupių padaliniams Lietuvoje parama buvo skirta. Kitaip tariant, subsidiją pagal pirmąjį paketą, pavyzdžiui, gavo drabužių parduotuvė „H&M“, bet negavo „Zara“, netiesiogiai priklausanti koncernui „MG Baltic“.
Nors įmonių mokamas GPM iš pažiūros atrodo universali priemonė apskaičiuoti subsidijai, velnias galop vis tiek slypi detalėse.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, visa tai greičiausiai ir nulėmė, jog potencialių paramos gavėjų skaičius pagal pirmąjį paketą ir juos pasieksianti suma buvo kur kas mažesnė, nei prognozavo valdžia, kūrusi pinigų dalybų įspūdį.
Jo teigimu, neišsipildžiusios prognozės sutrukdė Vyriausybei didinti subsidiją, didinant procentą nuo sumokėto GPM.
„Buvo apsiskaičiuota, kai vertinta, kiek bus paramos gavėjų, ir kai nustatyta, koks procentas nuo sumokėtų mokesčių bus subsidijuojamas“, – 15min sakė A.Romanovskis.
„Akivaizdžiai matosi, kad nors šitam reikalui buvo priplanuota pinigų, tačiau buvo pridėta kriterijų ir šitaip „sutaupyta“, – pridūrė jis. – Jeigu vis dėlto Seimas ir Vyriausybė paskyrė tam tikrą sumą paramai, tai padarė tam, kad padėtų ekonomikai, o ne tam, kad verslas ateitų į balių, bet su savo dovanomis.“
Geriau nei nieko?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja – šiandien verslas pagal pirmąjį paketą jau gavo daugiau nei 41 mln. eurų subsidijų, parama taip pat pasiekė turgaus prekeivius kompensavus turgavietės mokestį, papildomos pagalbos sulaukia ir savarankiškai dirbantieji.
Viceministras Vincas Jurgutis taip pat pabrėžė, kad šiandien apie 90 proc. pareiškėjų gauti paramai jau buvo įvertinti ir jiems pateikti teigiami arba neigiami atsakymai.
„Esame kalbėję su administruojančiomis institucijomis, kad kuo greičiau įvertintų tuos, kurie yra finišo tiesiojoje. Šiuo atveju reikėtų kalbėti ne apie tai, kiek pinigų buvo skirta, o kiek pinigų buvo paprašyta“, – 15min sakė V.Jurgutis.
Vis dėlto jis nesiėmė aiškinti, kodėl, ministerijos nuomone, per keturis mėnesius po paketo įsigaliojimo įmonėms yra išmokėta mažiau nei trečdalis anksčiau planuoto pusantro šimto milijono.
Viceministras aiškino, kad skaičiuodami lėšų poreikį pirmajam paketui politikai ir specialistai vertino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teiktus skaičiavimus, kiek įmonių patyrė apyvartos kritimą, reikalingą subsidijai gauti.
„Pasibaigus darbams, kur šiuo metu koncentruojamės, kad parama verslą pasiektų dar greičiau, bus galima įvertinti, ar tie duomenys apie apyvartų kritimą buvo netikslūs, ar dalis verslų, kurių apyvarta visgi krito, dėl kažkokių priežasčių nesikreipė paramos“, – kalbėjo politikas.
Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė ne kartą yra sakiusi, kad jos netenkina paramos verslui skirstymo tempai, ir ragino institucijas paspartinti procedūras.
Iš esmės – tai baimė prisiimti asmeninę politinę atsakomybę, dangstymasis biurokratais, institucijomis ir pažymomis.
Tačiau buvęs Sauliaus Skvernelio Vyriausybės vicekancleris, dabar Seimo narys Lukas Savickas sako, kad šitaip dabartinė valdžia kratosi atsakomybės.
„Iš esmės – tai baimė prisiimti asmeninę politinę atsakomybę, dangstymasis biurokratais, institucijomis ir pažymomis“, – 15min sakė opozicinių „valstiečių“ atstovas.
„Išsikviesti institucijų vadovus ir sakyti, kad dirbkite greičiau, yra bandymas prisidengti žmonėmis, kurie tik vykdo procedūras pagal tai, kaip jos surašytos. O atsakomybė už tas procedūras, priemones ir jų parengimą yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vyriausybės klausimas“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, pirmasis paramos paketas buvo smarkiai apsunkintas procedūriškai – terminai sprendimams priimti buvo gerokai prailginti, lyginant su ankstesne pagalba verslui, o iš įmonių reikalauta duomenų, daugelis kurių valstybei yra prieinami.
Antrindamas verslininkams opozicijos atstovas pabrėžia, kad ne visiems verslo segmentams subsidija nuo GPM buvo tinkama priemonė.
„Per Ekonomikos komiteto posėdžius Seime daugelis įmonių atstovų argumentavo, kad reikalingos papildomos ir specifinės paramos priemonės. Tą sako ir tarptautinės organizacijos.
Valstybė per pirmąją koronaviruso bangą išmoko efektyviau valdyti duomenis, matyti gilesnius niuansus ir įžvelgti specifinius atvejus, kur netinka bendra paramos priemonė. Apmaudu, kad tuo nesinaudota“, – kalbėjo L.Savickas.
V.Jurgutis irgi turi ką pasakyti buvusiai Vyriausybei ir primena, kad antrasis karantinas prasidėjo lapkričio pradžioje, kai valdžioje paskutines dienas skaičiavo „valstiečiai“.
Kai ateini į darbą ir nerandi nė vienos veikiančios priemonės verslui, nori paleisti bent pirmąją kuo greičiau. Tai ir buvo padaryta.
Pasak jo, pagalbos verslui mechanizmai turėjo startuoti jau tada, tačiau kadenciją jau baigusi Vyriausybė jų parengti nepasivargino.
„Kai ateini į darbą ir nerandi nė vienos veikiančios priemonės verslui, nori paleisti bent pirmąją kuo greičiau. Tai ir buvo padaryta“, – kalbėjo ekonomikos viceministras.
Argumentuodama užsitęsusiu karantinu, Vyriausybė šią savaitę nutarė padvigubinti subsidiją pagal pirmąjį paketą toms įmonėms, kurios ne tik patyrė apyvartos kritimą, bet ir oficialiai laikomos patyrusiomis ūkinės veiklos ribojimų. Tai padaryta Lietuvos verslo konfederacijos prašymu.
Be to, neseniai ministrų kabinetas permetė 50 mln. eurų iš pirmojo pagalbos verslui paketo į antrąjį, turbūt startuosiantį jau šią savaitę. Valdžia žada, kad ši parama bus dosnesnė išmokų dydžiu ir bus aktuali didesnei daliai įmonių.
Ar spėja su antru paketu?
Pinigų kapšas antrajam paramos verslui paketui dabar siekia 120 mln. eurų. Į subsidiją galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta per pandemiją krito 50 procentų.
Valdžiai siekiant, kad parama būtų aktuali ir tinkamai apskaičiuota kuo didesniam skaičiui įmonių, jos pačios pasirinkimu subsidija galės būti skaičiuojama trimis būdais.
Pirma, išmoką bus galima gauti, atsižvelgiant į apyvartos kritimą ir už 2019 metus sumokėtą Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, apyvartai kritus 62 proc., subsidija sieks 62 proc. sumokėto GPM.
Antra, subsidija būtų galima padengti iki 70 proc. nepadengtų pastoviųjų įmonės kaštų, pavyzdžiui, nuomos mokesčio. Vis dėlto tokiai subsidijai gauti įmonėje reikės atlikti auditą, kuris galės būti daromas ir po paramos gavimo.
Antrasis paketas ir pagal logiką, ir pagal pažadus turėjo būti paleistas seniai.
Trečia, įmonės galės kreiptis dėl pastoviųjų kaštų padengimo be audito, tačiau išmokos dydis galės siekti ne daugiau 40 tūkst. eurų. Finansuojama taip pat galės būti ne daugiau kaip 70 proc. nepadengtų pastoviųjų kaštų. Tokia galimybė aktualesnė smulkesnėms įmonėms.
Atsižvelgiant į verslo prašymą, paramos lubos padidintos iki 350 tūkst. eurų.
Vis dėlto nors šis paketas parengtas geriau, nei pirmasis, jis jau vėluoja, sako A.Romanovskis.
„Antrasis paketas ir pagal logiką, ir pagal pažadus turėjo būti paleistas seniai“, – teigė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pabrėžia, kad tarpas tarp pirmojo ir antrojo paramos paketo paleidimo skiriasi trimis mėnesiais.
„Kai Ekonomikos ministerija pristatė paramos verslui idėją, tarpo neturėjo būti tokio didelio. Tų paketų ir logika skirtinga: pirmas turėjo būti padalintas greitai ir plačiai dengiantis, antras – labiausiai nukentėjusiems, realiai sustabdytiems. Tai, kad tarpai tarp jų siekia mėnesius, yra labai blogai“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Parlamentaras L.Savickas sutinka su tuo, kad antrasis paketas startuoti vėluoja. Pasak jo, pagal pirmąjį paketą subsidijos negavusios įmonės pinigų galės sulaukti tik pavasario pabaigoje ar netgi vasarą.
„Tai labai apsunkina verslo galimybes pajėgti po tiek laiko užsidarymo gavus paramą išlaviruoti verslą atgal į tokią būklę, kad ji būtų tvari“, – sakė politikas.
„Iš antrojo paketo matome, kad kritikos lavina Vyriausybei pasiekė dalinį rezultatą, tam tikros pamokos išmoktos, bet pagrindinis klausimas – ar vis dėlto ne per vėlu?“ – pridūrė jis.
V.Jurgutis sako, kad antrojo paketo paleidimas dėl to ir užtruko, kad buvo norima atsižvelgti į kuo didesnę dalį verslo pageidavimų.
Jeigu būtų mano valia, ta priemonė būtų startavusi 2020 metų lapkričio 7 dieną.
Kita vertus, pripažįsta jis, biurokratinis aparatas procesą lėtino.
„Jeigu būtų mano valia, ta priemonė būtų startavusi 2020 metų lapkričio 7 dieną“, – sakė ekonomikos viceministras, turėdamas omenyje dieną, kai Lietuvoje buvo įvestas antrasis karantinas.
A.Romanovskis tvirtino, kad politikai Lietuvoje priversti atsitrenkti į biurokratinę sieną, nes valstybės tarnyba „negali reaguoti į krizę adekvačiai, yra prigąsdinta, nustekenta ir be lyderystės“.
„Vakariečiai dalija kompensacijas valandų greičiu ir paskui aiškinasi, reikėjo įmonei jų ar ne. Valstybė yra pajėgi susigrąžinti nepagrįstai duotus pinigus. Problema ta, kad Lietuvoje tie, kas sudaro 95 proc. valstybės aparato, yra nepajėgūs tokiomis krizės sąlygomis dirbti“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Jeigu tik generolai kare kariautų, o kiti sėdėtų apkasuose ir vadovautųsi instrukcijomis, tai karą praloštų. Ir mes jį pralošiame, jeigu jau taip konceptualiai žiūrint“, – sakė verslininkų atstovas.
„Jeigu bus, kaip buvo su pirmuoju paketu, bus blogai. Jeigu nuo paketo paleidimo vėl keturis mėnesius bus stumdomasi, kaip viskas bus įgyvendinta, bus blogai“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Vis tiek pasieks ne visus
Dalis verslo jau beda pirštu į tai, kad subsidijos iš antrojo paketo taip pat gali nepasiekti dalies įmonių.
Štai prekybos sektoriaus, laikomu vienu didesnių pandemijos aukų, apyvarta nekrito dėl verslo specifikos, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Ji pabrėžia, kad prekybos sektorius veikia su didelėmis atsargomis, o per pandemijos įkarštį prekių likučiai užsistovėjo. Dėl to, pasak jos, prekybininkams teko skubiai laisvinti sandėlius kitam sezonui.
„Dėl to prekybininkai savo turimais kanalais pardavinėjo užsistovėjusias prekes į visišką minusą žemiau savikainos, o tai lėmė, kad apyvarta smarkiai nekrito, tačiau nuostolių eilutė blogėjo“, – 15min sakė R.Vainienė.
Ji prašo papildomos paramos priemonės prekybos centruose veikiančioms parduotuvėms, nes būtent jų veiklos apribojimas trunka neproporcingai ilgai, o tiek pirmojo, tiek antrojo paketo subsidijos yra vienkartinės, nekoreliuojančios su veiklos ribojimo trukme.
Mums pasakė, kad nenori nei pirmo, nei antro paketo stabdyti, todėl mes siūlome trečią paketą.
R.Vainienė siūlė Vyriausybei keisti paramos verslui pirmąjį ir antrąjį paketus, kad prekybininkus pasiektų daugiau valstybės paramos, tačiau į siūlymus atsižvelgta nebuvo.
„Mums pasakė, kad nenori nei pirmo, nei antro paketo stabdyti, todėl mes siūlome trečią paketą“, – sakė ji, o panašaus turinio raštą premjerei ir ekonomikos ministrei nusiuntėme maždaug prieš savaitę.
Restoranų tinklus valdančios „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sakė, kad susiklosčius tam tikrai situacijai, apyvarta gali nenukristi ir vieno labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusio maitinimo sektoriaus įmonėms.
„Pavyzdžiui, jeigu įmonė turėjo vieną restoraną, o šių metų pradžioj – du restoranus, nepaisant to, kad kiekviename restorane apyvarta bus nukritusi po 50 proc., bendroje sumoje lyginant skirtingus laikotarpius išeina, jog apyvartos kritimo apskritai nėra, nes įmonė įvykdė plėtrą“, – aiškino G.Balnis.
Ekonomikos viceministras V.Jurgutis pabrėžia, jog rengiant antrąjį paramos paketą verslui buvo atsižvelgta „jei ne į 100, tai į 95 proc. verslo pasiūlymų“.
„Iš 10 tūkst. įmonių visada atsiras ta, kuri turi savo unikalią specifiką. Neįmanoma sukurti algoritmo taip, kad jis tiktų absoliučiai visiems“, – reziumavo politikas.
