Per praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje žlugo trys energijos tiekėjai, o nuo rugsėjo tokių – net 12. Kaip 15min jau rašė, iš viso tai palietė beveik 2 mln. vartotojų.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas 15min paaiškino, kad britų energijos tiekėjų žlugimą lemia labai paprastas dalykas – nesuvaldyta rizika įsipareigojus klientams tiekti elektrą ar dujas žemesnėmis kainomis nei gauna patys.
„Energijos tiekėjai leidžia klientams fiksuoti kainą arba pasilikti kintamą kainą. Tie, kurie bankrutavo, yra pardavę planus fiksuotomis kainomis. Kadangi kainos padidėjo iki rekordinių, įmonės negalėjo patiekti energijos už tą kainą, už kurią pažadėjo, todėl skelbia bankrotą, neįvykdo savo įsipareigojimų“, – aiškino M.Dubnikovas.
Pasak jo, įmonė, tiekianti elektros energiją ir leidžianti užfiksuoti kainą, prisiima riziką, kuri gali realizuotis į blogąją pusę. Šį kartą bankrotus lėmė energetinė krizė.
-
Į ką atkreipti dėmesį renkantis elektros tiekėją: svarbu ne tik kaina
-
Palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų kainas bus lengviau: sukurta skaičiuoklė
-
Elektros tiekėjų kainų palyginimas: kas siūlo mažiausias kainas?
-
Pasipiktino ESO žingsniu: „El. paštas užkištas elektros tiekėjų laiškais“
-
Jungtinėje Karalystėje – elektros ir dujų tiekėjų bankrotų banga
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas priduria, kad žlugę tiekėjai greičiausiai nebuvo apsidraudę nuo kainų svyravimo rizikos finansinėmis priemonėmis.
„Lietuvoje taip jau buvo nutikę 2013 metais, kai buvo liberalizuota rinka ne buitiniams vartotojams ir žlugo keletas tiekėjų. Kai fiksuotą kainą pasiūlęs nepriklausomas elektros tiekėjas yra neapsidraudęs nuo kainų svyravimo rizikos, o elektros kaina biržoje labai pakyla, tiekėjas turi tiekti pigiau vartotojui negu perka per biržą, todėl kiekviena kilovatvalandė generuoja nuostolį“, – 15min sakė T.Povilauskas.
Kadangi kainos padidėjo iki rekordinių, įmonės negalėjo patiekti energijos už tą kainą, už kurią pažadėjo, todėl skelbia bankrotą.
Jis pastebi, kad apsidrausti nuo tokių rizikų nėra paprasta – įmonėms gali pritrūkti ir patirties, ir analitinių žinių, dėl to dažniau ir sužlunga mažesnės, mažiau patirties turinčios ir agresyviai naujų galimybių ieškančios įmonės.
Tad rizika įmonėms gerokai sumažėja, jei tiekia elektrą gyventojams kintamomis kainomis, kurios priklauso nuo kainų biržoje.
JK scenarijus Lietuvoje – vargiai tikėtinas
Ekspertai ramina, kad Lietuvoje tokia situacija, kaip Jungtinėje Karalystėje, kur neatlaikę energetikos kainų šuolio žlunga smulkieji tiekėjai, bent artimiausiu metu neturėtų pasikartoti. Visų pirma dėl to, kad Lietuvoje energetikos rinkos liberalizacija dar nėra baigta. Tačiau ateityje tokia rizika išlieka.
„Mes šiuo metu saugūs, liberalizacijos reforma dar neįvyko, greičiausiai ji bus pristabdoma, tai kol kas tokios situacijos neturėtume turėti. O ateityje nuo to niekas nėra apdraustas, tokios situacijos galimos“, – mano M.Dubnikovas.
T.Povilausko nuomone, didesnė rizika būtų, jei rinkoje veiktų daug smulkių, patirties neturinčių įmonių, tačiau to Lietuvoje šiuo metu nėra.
„Lietuvoje dar neturime tiek daug gyventojų, išėjusių į nepriklausomą rinką, tad rizika nėra tokia didelė. Be to, Lietuvoje didžioji dalis rinkos sutelkta didžiųjų bendrovių, tokių kaip „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum“ rankose, kur rizikos valdymas yra pakankamai gerai suprantamas ir atliekamas. Ir tai tas problemas šiek tiek sumažina“, – mano T.Povilauskas.
„Be to, antrame liberalizacijos etape dar nėra ir daug žaidėjų – septyni nepriklausomi tiekėjai, kas nėra pernelyg daug. Tokia situacija kaip JK gali pasikartoti Lietuvoje po kelerių metų, jei būtų daug mažų žaidėjų, kurie elgtųsi oportunistiškai ir rizikuotų savo klientų pinigais“, – apibendrina T.Povilauskas.
Kas atsitiktų klientams, jei tiekėjas bankrutuotų?
Veiklą nutraukus energijos tiekėjui JK, valstybinis reguliatorius „Ofgem“ be tiekėjo likusius vartotojus priskiria kitoms bendrovėms. O ką vartotojams tokiu atveju reikėtų daryti Lietuvoje?
Tokia situacija kaip JK gali pasikartoti Lietuvoje po kelerių metų, jei būtų daug mažų žaidėjų, kurie elgtųsi oportunistiškai ir rizikuotų savo klientų pinigais.
Pirmąjį atvejį jau turėjome. Šių metų kovą įmonė „Inregnum“ paskelbė nuo balandžio 1 dienos nutraukianti savo, kaip nepriklausomo elektros energijos ir gamtinių dujų tiekėjo, įsipareigojimus klientams. Pranešta, kad visi „Inregnum“ įsipareigojimai klientams, pagal individualų susitarimą, perleisti nepriklausomam tiekėjui „Elektrum Lietuva“, kuris užtikrins energijos tiekimą tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodyta su vartotojais sudarytose sutartyse.
Tačiau, jei veiklą nutraukiantis tiekėjas nesusitars su kitu dėl įsipareigojimų perėmimo, jo klientams bus pritaikytas garantinis tiekimas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VRT) Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė 15min tvirtino, kad tuo atveju, jei nepriklausomam elektros tiekėjui yra iškelta bankroto byla arba kreditorių susirinkime priimtas nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, vartotojui bus pritaikytas garantinis elektros energijos tiekimas.
Jis bus užtikrinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bet kurios iš šių aplinkybių atsiradimo. Naują tiekėją per pusę metų turės susirasti pats vartotojas.
„Pagal Elektros energetikos įstatymą, garantinio tiekimo paslauga teikiama laikinai – ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tai lyg „draudimas“, kuris apsaugo vartotoją, kad šis neliktų be elektros energijos, tačiau kartu neatleidžia jo nuo pareigos pasirinkti kitą elektros tiekėją. Jei per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą teikiantis ESO įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą“, – aiškina VERT atstovė.
Apie elektros energijos tiekimo nutraukimą garantinis elektros energijos tiekėjas įspėja vartotojus ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos.
Tiesa, Jungtinės Karalystės ekspertai pastebėjo, kad be tiekėjo likęs vartotojas, kuriam surandamas naujas tiekėjas, yra priverstas per mėnesį mokėti beveik 30 svarų sterlingų daugiau.
Lietuvoje vartotojams tokiu atveju kainos taip pat padidėtų. Pasak VERT atstovės, vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasirinkus naują tiekėją gyventojai galimai patirtų ir netiesioginių nuostolių.
„Susitarei vieną energijos kainą, o reikia rinktis kitą tiekėją ir galbūt turėsi mokėti didesnę kainą. Neišsipildo gyventojų lūkesčiai“, – pastebi M.Dubnikovas.
Ko išmokti iš JK bėdų?
Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad VERT turėtų gerai išanalizuoti energijos tiekėjų bankrotų bangą JK ir iš jos pasimokyti.
„Reikia, kad būtų išanalizuota, kodėl ten padidėjęs bankrotų ar tiesiog nemokumo atvejų skaičius“, – pabrėžia T.Povilauskas.
Kita pamoka, kurią VERT galėtų išmokti iš situacijos JK, – būtinybė vykdyti griežtesnę nepriklausomų tiekėjų priežiūrą. T.Povilauskas brėžia paralelę su bankų priežiūra ir mano, kad nepriklausomi energijos tiekėjai galėtų taip pat teikti viešas ataskaitas apie tai, kaip valdo savo sutarčių rizikas.
„Bankų ataskaitose pateikti duomenys, kaip valdomos rizikos – kapitalo pakankamumas, likvidumas, atidėjiniai, blogos paskolos ir kiti rodikliai. Panašiai galėtų būti skelbiama informacija ir kaip valdomos rizikos elektros tiekimo įmonėje. Tuomet galima būtų iš anksto, dar prieš prasidedant problemoms, matyti tam tikrus negerus ženklus ir rizikas. O jei neseki informacijos, negali sužiūrėti, kaip ir kas atsitiko“, – mano ekonomistas.
Tuo tarpu M.Dubnikovo nuomone, situacija JK yra signalas ir nepriklausomiems tiekėjams, kad reikia būti atsargiems teikiant garantijas vartotojams.
„Jei teiki garantijas, turi būti garantuotas, kad uždengsi ir kitą pusę – turėsi ilgalaikį kontraktą dėl energijos tiekimo. Akivaizdu, kad tos įmonės, kurios bankrutavo, nebuvo užsitikrinusios, kad joms energija bus tiekiama konkrečia kaina. Greičiausiai stipriai rizikavo teikdamos garantiją iš vienos pusės, o iš kitos pusės garantijos neturėjo. Čia pagrindinė klaida“, – įvertino M.Dubnikovas.
Jo nuomone, šiuo metu energetiniame sektoriuje vyksta audra, o tiekėjų bankrotai JK tik pailiustruoja, kokia sudėtinga situacija. Tad gyventojams vis dažniau kils dilema, ar pasirašant sutartį verta fiksuoti kainas, kai jos yra rekordinėse aukštumose. Tačiau ekspertai patarimų dalinti nesiryžta. M.Dubnikovo nuomone, prognozuoti rinkos sąlygas yra tas pats, kaip prognozuoti orus.
„Manau, kad iki viduržiemio turėsime problemų, gali būti, kad kainos judės. O energijos kainų sumažėjimo galima laukti apie pavasarį“, – spėja M.Dubnikovas.
Siekiant suvaldyti energetikos kainų šuolį Vyriausybė nutarė išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus bei atidėti elektros antrojo rinkos liberalizavimo etapo terminą iki liepos 1 d. Pagal dabar galiojančią tvarką, vartotojai, sunaudojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros energijos per metus, pasirinkti nepriklausomą tiekėją turi iki gruodžio vidurio. Šie sprendimai dabar svarstomi Seime.
