Pasak „Gabriel“, nuostoliai, kuriuos įmonė patyrė dėl to, kad Rumunija nesilaikė investicijų sutarties, buvo įvertinti 5,7 mlrd. Kanados dolerių, o prašyme bus nurodyta atitinkama suma JAV doleriais.
Dėl to, kad Rumunija pirma išdavė licenciją plėtoti aukso telkinį, o po to „be tinkamo teismo proceso ir tinkamos kompensacijos“ blokavo šį projektą, įmonės investicijos į šią šalį prarado vertę, tvirtina „Gabriel“.
„Daugiau kaip du dešimtmečius „Gabriel“ sąžiningai dirbo ir laikėsi visų Rumunijos ir Europos įstatymų ir reikalavimų, kad gautų būtinus projektų leidimus, – pareiškė „Gabriel“ vadovas Jonathanas Henry. – Rumunijos vyriausybė neteisėtai blokavo projekto „Rosia Montana“ leidimų išdavimą, o po to demonstratyviai nesilaikė susitarimo su „Gabriel“ ir nepaisė jos licencinių teisių.“
„Rosia Montana“ buvo pagrindinis „Gabriel“ projektas.
Pasak „Gabriel“ vadovo, „Rumunijos vyriausybės veiksmai prilygsta „Gabriel“ investicijų Rumunijoje ekspropriacijai. Kadangi Rumunijos vyriausybė visiškai ignoruoja „Gabriel“ prašymus susitaikyti ir derėtis, vienintelė įmonei likusi galimybė yra kreiptis į arbitražą.“
„Rosia Montana“ buvo pagrindinis „Gabriel“ projektas. Transilvanijos kalnuose esančio telkinio žvalgymo licenciją – o ji buvo išduota 1999 metais – turi Rumunijos įmonė „Rosia Montana Gold Corporation“. „Gabriel“ valdo 80,69 proc. jos akcijų, o likę 19,31 proc. priklauso Rumunijos valstybinei kasybos įmonei „Minvest Rosia Montana“.
Ši aukso kasykla būtų didžiausia Europoje. „Gabriel“ tvirtina, jog į Rumunijos ekonomiką investavo iki 24 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau kasyklos projektas sukėlė aplinkosaugininkų pasipiktinimą, visų pirma dėl cianido naudojimo gavybos procese. Vyriausybė galiausiai atsižvelgė į protestuotojų reikalavimus ir 2014 metais atsisakė remti projektą.
Pateikti savo atsakymą dėl ieškinio Rumunija turi kitų metų pradžioje. Teismas šalių argumentus išklausys 2019 metų rugsėjį.
