„Kapinių priežiūros“ direktorius Algirdas Verbickas tikino, kad 50 tūkst. litų paskola krepšinio klubui niekaip nepakenks įmonei – ji jau porą metų veikia pelningai. „Ši paskola klubui mus labai išgarsino, nors reklamos mums ir nereikia, – pripažino jis. – Nenorėjome likti nuošalyje, juk „Žalgiris“ reprezentuoja Kauną ir valstybę.“
Pernai bendrovė uždirbo 400 tūkst. litų pelno. Jos metinė apyvarta – 4,1 mln. litų. Įmonėje dirba 18 duobkasių, o iš viso 99 nuolatiniai darbuotojai. Papildomai įdarbinamas 31 darbininkas pagal viešųjų darbų programą.
Turėti tokią bendrovę – privalumas
A.Verbickas įsitikinęs: išsaugoti specializuotą, už kapines atsakingą įmonę buvo toliaregiškas savivaldybės sprendimas. „Tai labai svarbi žmonėms sritis, be kurios niekas negali apsieiti. Todėl svarbu pačiam miestui kontroliuoti kapų priežiūros, ritualinių paslaugų kainas“, – įsitikinęs A.Verbickas.
Taip pat jis pabrėžė, kad daug saugiau, kai visi archyviniai duomenys apie palaidotus kauniečius, jų kapų vietas laikomi vienoje įmonėje. Šiuo metu mieste yra apie 240 tūkst. kapaviečių.
„Miestui mažiau kainuoja ir kapinių priežiūra: šienavimas, genėjimas, šlavimas, kiti darbai. Visada aišku, kas pasirūpins aptiktais negyvais žmonėmis gatvėse, kitose vietose. Turime specialų tam skirtą automobilį. Mes teikiame ir visas ritualines paslaugas gyventojams“, – kalbėjo vadovas.
Populiarėja kremavimas
Už duobės iškasimą „Kapinių priežiūra“ iš gyventojų prašo 600 litų. Jei laidojama urna po kremavimo – 120 litų. „Kapinių priežiūra“ prieš kelerius metus įrengė ir kolumbariumą Petrašiūnų kapinėse.
Pastatytuose specialiuose statiniuose su nišomis dabar saugoma apie 150 urnų, dar liko 200 laisvų. Paskui pastatų su urnų saugyklomis per kelis etapus padaugės iki 1000 vietų, taip pat bus įrengta ir speciali sieną urnoms.
Išsipirkti nišą kolumbariume kainuoja 1800 litų. Sumokėjus dar 1200 litų, „Kapinių priežiūra“ įsipareigoja, kad 25 metus prie urnos saugyklos nebūtų šiukšlių, lapų, visada užtikrinta priežiūra.
Kol kas vidutiniškai iš 250 per mėnesį palaidojamų kauniečių apie ketvirtadalis kremuojami.
„Kol kas vidutiniškai iš 250 per mėnesį palaidojamų kauniečių apie ketvirtadalis kremuojami. Kitose Europos šalyje ši dalis daug didesnė – sudeginama daugiau kaip pusė mirusiųjų. Tikėtina, kad kremuojančių savo artimuosius ateityje nuolat daugės ir Lietuvoje“, – mano A.Verbickas.
Laidojimo vietų užteks šimtmečiui
Kelerius metus Kaune skambėjo pavojaus varpai, kad greitai nebus, kur laidoti mirusiųjų, nes didelėse Karmėlavos kapinėse sparčiai mažėjo laisvų plotų.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo suplanuota įrengti naujas kapines Vainatrakiuose, bet labai ilgai užtruko teisminiai ginčai su žemės savininkais. Tik pernai po taikos sutarties su jais pradėtas įrenginėti pirmasis hektaro ploto sklypas naujoms kapavietėms.
Pirmosios kapinės čia užims 40 ha. Paskui netoliese numatyta įrengti dar vienas tokio paties dydžio (didesnes kapines vienoje vietoje įkurti neleidžia įstatymai).
„Apskaičiuota, kad šių dviejų naujų kapinių Kaunui užteks daugiau kaip 100 metų“, – teigė A.Verbickas.
Iš viso Kaune yra 26 kapinės, kai kurios jų yra senos ir neveikiančios. Per metus miršta apie 4 tūkst. kauniečių, iš jų miesto kapinėse palaidojama maždaug 3 tūkst., o kiti išgabenami į šeimos kapavietes kitose savivaldybėse.
