Ji neslepia, kad metai buvo ypač intensyvūs ir sunkūs, o sąmata viršyta beveik milijonu eurų, net nepastačius vieno iš planuotų pastatų. Vis dėlto šiandien gamykla jau veikia pilnu pajėgumu, o užsakymų įmonė turi tiek, kad vos spėja gaminti.
Nuo pat įkūrimo 2007 metais UAB „Brolis Timber“ veiklos kryptis buvo ir išliko ekologiški medienos gaminiai namams bei aplinkai. Išbandžiusi ir rinkai pristačiusi įvairias modifikuotas medienas, įmonė apsistojo ties termomediena (Thermowood®), kaip turinčia daugiausiai privalumų ir pamažu virtusia dominuojančia jų asortimento dalimi.
Pandemijos metais, sutrikus tiekimui, įmonė priėmė sprendimą sukti gamybos link ir užsibrėžė per 2022 metus Kauno LEZ teritorijoje pastatyti pirmąją sertifikuotą termomedienos gamyklą Lietuvoje, kuri savo gamybos apimtimis galėtų patenkinti šalies vartotojų poreikius.
Tiesa, kruopščiai sudėliotus planus gerokai sujaukė praeitų metų pasaulio realijos: drastiškai šoktelėjo statybinių medžiagų ir darbų kainos, į neregėtas aukštumas iškilo energetikos kaštai.
„Iš viso vietoje planuotų 6 mln. Eur investavome 7 mln., taigi projekto biudžetas buvo ženkliai viršytas. Tačiau neturėjome pasirinkimo – gamyklos statybos jau pradėtos, sutartys pasirašytos, tad dėjome visas pastangas pasileisti gamyklą kuo greičiau, kad investicijos pradėtų atsipirkti, o biudžeto deficitą dengėme nuosavomis lėšomis, mažindami visus įmanomus įmonės kaštus,“ – sudėtingą situaciją prisimena I. Vizbaraitė.
Negana to, karas ir infliacija neišvengiama paveikė rinką – sulėtėjo pardavimai, ypač mažėjo eksportuojančių gamintojų pirkimų apimtys. Tad 2021 m. fiksavę net 81 proc. augimą, 2022-uosius „Brolis Timber“ užbaigė gerokai kukliau – su 7 proc. augimu. Verslininkai pastebi, kad karas medienos pramonėje labiausiai paveikė tiekimo grandines: dauguma Rytų Europos regiono medienos gamintojų ir pardavėjų turėjo skubiai persiorientuoti, nebegalėdami pirkti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekėjų, todėl masiškai užvertė užklausomis Skandinavų gamintojus.
„Mūsų atveju, žaliavą visada pirkdavome iš atsakingai tvarkomų, PEFC ir FSC sertifikuotų Skandinavijos miškų, tačiau turėjome rasti naujus tiekėjus, nes dabar mums reikalingas kitoks medienos tipas – nebe termomediena, o tiesiog neapdorota žaliavinė mediena. Ribotus kiekius siūlantys Skandinavijos tiekėjai susidūrė su netikėtai didele paklausa, būtinybe atsirinkti klientus ir, be abejo, su viliojančia galimybe pakelti kainą,“ – apie sektoriaus pokyčius pasakoja „Brolis Timber“ vadovė, tvirtindama, kad 2022 m. iššūkiai buvo išskirtiniai, nematyti nuo 2009-ųjų krizės laikų.
Viskas padaroma, kai yra geri partneriai ir gera komanda
Kita vertus, pasak I. Vizbaraitės, užgriuvę sunkumai kartu išryškino ir komandos susitelkimą, motyvaciją bei didelę brandą: „Per šiuos metus supratome, kad viskas padaroma paprastuoju darymo būdu. Racionaliai suplanuoti, atkakliai stumiami, su gerais partneriais ir komanda, net dideli projektai, net itin sunkiomis aplinkybėmis, yra puikiausiai įveikiami. Kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo“.
Tad priėmę situaciją kaip realybę, verslininkai darė viską, ką galėjo: atsisakė mažiausiai aktualios gamybos grandies – automatizuoto lentų tarpiniavimo (kol kas šis darbas atliekamas rankomis), kur galėjo, taupė; išjudino įprastą sandėlį, gamindami praktiškai pagal užsakymą; derėjosi su savo partneriais ir rangovais dėl mokėjimo grafikų išdėstymo.
Rezultatas: prieš Kalėdas pradėjusi veiklą naujoji termomedienos gamykla, šiuo metu dirbanti pilnu pajėgumu, nestodama nei naktį, nei savaitgalį, o užsakymų įmonė turi daugiau nei spėja gaminti.
Investicija į didelius langus gamyboje – atsiperka
Naujosios „Brolis Timber“ gamyklos komplekso pastatai – sandėliavimo ir gamybos patalpos – sudaro 2 500 kv. m. Esami gamybiniai pajėgumai – 12 000 kubinių metrų termomedienos per metus. Ateityje numatomai plėtrai yra rezervuotas sklypas, tačiau kol kas apie tai verslininkai nedaugžodžiauja ir sako, kad pirmiau privalo atkurti savo resursus po statybų.
Vertybinio požiūrio atspindžiu tapo ir pati naujosios gamyklos architektūra, kurioje svarbūs akcentai teko žmogiškumui ir natūralumui: „Taip, architektūrai uždavėme toną, o mūsų projektuotojai „Erinar“ tą puikiai pagavo. Kodėl gi neleisti žmonėms gamyboje mėgautis dienos šviesa ir pievų erdvėmis? Juk investicija į didelius langus visiškai atsiperka – dirbant tokioje aplinkoje daug geresnė savijauta, o langai nepaslepia mūsų tvarkingos ir gerai veikiančios gamybos.
Mediena fasaduose – taip pat natūralus pasirinkimas. Mes žinome, kad termomediena nepūva, išlaiko stabilius matmenis, todėl puikiai tinka tokiems pastatams. Palikome ją visiškai natūralią, nedengtą, kad nupilkuotų ir organiškai įsilietų į gamtišką peizažą. Įrodyta, kad net psichologiškai žmogus jaučiasi daug geriau, jei aplinkoje naudojama medienos apdaila. Tai kodėl gi ne?“
Kauno LEZ teritorijoje iš viso yra įsikūrusios keturios medienos ir baldų pramonės įmonės: nuo 2019 m. veikia įmonei „Freda“ priklausanti „Freda II“, 2018 m. veiklą pradėjo baldus ir interjero sprendimus verslui teikianti UAB „Fitsout“, ilgus metus jau veikia ir teritorijos senbuviai – vonios baldų gamintojai UAB „Kamė“.
Šiuo metu Kauno LEZ yra pritraukusi 53 užsienio ir Lietuvos kapitalo investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose, taikančius pažangius technologinius sprendimus bei kuriančius inovatyvius produktus. Nuo pirmojo investuotojo 2005 metais iki šiandien Kauno LEZ teritorijoje sukurta daugiau nei 9 100 darbo vietų, pritraukta daugiau nei 1,35 milijardai Eur tiesioginių investicijų.
