Viena sėkmingiausiai Lietuvoje dirbančių ir jau beveik pusę milijardo eurų investicijų pritraukusi Kauno LEZ puikiai išnaudoja Kauno miesto bei regiono privalumus ir gali pasigirti solidžiais užsienio investuotojų pritraukimo rodikliais.
Tad šį kartą – pokalbis su Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovu, nuo pat LEZ atsiradimo stovinčiu už šios kompanijos vairo – Vytautu Petružiu. 7 faktai apie Kauno LEZ.
V.Petružio teigimu, kelių dešimtmečių senumo istorija byloja, kad vienas Lietuvos politikas keliaudamas Kinijoje pamatė tos šalies laisvąsias ekonomines zonas ir labai jomis susižavėjo.
1) Istorija siekia du dešimtmečius
"Nors paprastai minime, kad Kauno LEZ pradžia buvo 2004-taisiais, kai veiklą pradėjo LEZ valdymo bendrovė, tačiau iš tiesų šios LEZ įsikūrimas siekia net 1998 m. Tuomet Vyriausybė priėmė įstatymus, leidusius įsikurti pirmosioms trims – Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių LEZ. Tiesa, vėliau Šiaulių LEZ vyriausybės sprendimu buvo panaikinta, tačiau šiuo metu iš viso Lietuvoje yra net septynios LEZ: be seniausiųjų Kauno ir Klaipėdos, statusą susigrąžino Šiaulių, buvo įsteigtos Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės ir Naujosios Akmenės laisvosios ekonominės zonos.
Galima sakyti, kad prie tokios zonų plėtros labiausiai prisidėjo sėkminga Kauno ir Klaipėdos LEZ veikla, įrodžiusi, kad toks investicijų pritraukimo modelis puikiai pasiteisina ir prisideda prie regionų gaivinimo", – teigia V.Petružis.
2) Pagrindinis tikslas: pritraukti investicijas, visų pirma – užsienio
Pasak Kauno LEZ vadovo, savo veikla LEZ pirmiausia siekia realizuoti pagrindinius valstybės tikslus, tarp kurių vienas esminių – pritraukti investicijas, ypač – užsienio. Nes būtent su užsienio investicijomis ateina naujausios technologijos. Kaip rodo statistika, tiesioginės užsienio investicijos Kauno LEZ’e sudaro 70 proc. – tai yra puikus rodiklis, nes įprastai šalies mastu jis tesiekia apie 20-30 proc.
3) Lietuvoje LEZ’ams realizuoti pasirinktas plyno lauko principas
„Kas yra mūsų LEZ šiandien? Paprastai sakant: tai industrinė plyno lauko teritorija. Kodėl pasirinktas plynas laukas? Kai kurie LEZ’ai (pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje) kuriasi apleistose pramoninėse teritorijose (vadinamasis „brown field“) ir tokiu būdu siekia jas gaivinti. Tuo tarpu pas mus, Lietuvoje, pasirinktas plyno lauko principas: čia atsiranda modernūs pramoniniai pastatai ir darni kaimynystė, kurioje visa teritorija įgauna patrauklumo ir kelia modernumo įspūdį. Šioje teritorijoje įsikuriančioms įmonėms valstybė suteikia tam tikras palankias sąlygas: pavyzdžiui, iš dalies užtikrina infrastruktūrą, fizinį ir biurokratinį paruoštumą, ir, žinoma, suteikia mokestines lengvatas“, – paaiškino pašnekovas.
4) Pirminis Lietuvos LEZ principas nusižiūrėtas nuo... kinų!
V.Petružio teigimu, kelių dešimtmečių senumo istorija byloja, kad vienas Lietuvos politikas keliaudamas Kinijoje pamatė tos šalies laisvąsias ekonomines zonas ir labai jomis susižavėjo. Iš tiesų dešimtojo dešimtmečio viduryje tai buvo fenomenalus reiškinys, stipriai prisidėjęs prie to Kinijos pakilimo, kurį stebime iki pat šiandienos. Kinijoje buvo sukurtos tam tikros ekonominės zonos, atitvertos tarsi atskiros valstybės, į kurias be patikros negalėjo patekti pašaliniai asmenys, ir kuriose netgi buvo naudojami savi pinigai.
Kadangi Nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai taip pat reikėjo ekonominio stimulo ir proveržio, kiniškosios LEZ pasirodė kaip puikus sektinas pavyzdys. Taip gimė ir buvo patvirtinti pirminiai LEZ įstatymai.
Šiuo metu LEZ teritorijoje įsikūrė ar kuriasi jau 29 investuotojai, yra beveik 60 veikiančių įmonių, investicija pagal pritrauktas įmones siekia 490 milijonų eurų.
"Vis dėlto šiandieninės LEZ ir jas reglamentuojantys įstatymai jau praktiškai niekuo nebeprimena kiniškojo modelio. Paprasčiausiai supratome, kad tokio paties modelio visai nereikia, atvirkščiai – pas mus jis neveiktų. Todėl buvo išgryninta tai, kas efektyviausiai tinka Lietuvos sąlygomis", – patikino V.Petružis.
5) Pirmasis klientas – 2005-taisiais
Pirmasis klientas į Kauno LEZ atsikraustė 2005 m.: YIT Kaustos pastatyti skandinavų kompanijos „Genesta“ sandėliai. Vos kelių savaičių skirtumu įsikūrė ir kitas investuotojas – garsioji lietuvių aukštųjų technologijų kompanija „Elinta”.
Šiuo metu LEZ teritorijoje įsikūrė ar kuriasi jau 29 investuotojai, yra beveik 60 veikiančių įmonių, investicija pagal pritrauktas įmones siekia 490 milijonų eurų.
"Iš viso Kauno LEZ veikiančios įmonės sukuria 0,31 proc. bendrojo šalies vidaus produkto – tai yra įspūdingas skaičius. Ir čia kalbame tik apie tiesioginį sukuriamą BVP – tik įmonių, dirbančių LEZ viduje, neskaičiuojant jų perkamų paslaugų ir iš to atsirandančio multiplikacinio efekto (tarkime, užsakant statybų paslaugas ir pan.), kuris neabejotinai kilstelėtų tą 0,31 proc. kelis kartus", – įsitikinęs Kauno LEZ vadovas.
6) Pustrečio tūkstančio darbuotojų – kauniečiai
Iš viso pritrauktieji investuotojai Kauno LEZ jau yra sukūrę 3,5 tūkstančio darbo vietų. Kadangi 70 proc. įsikūrusiųjų yra tiesioginės užsienio investicijos, tai reiškia ir didesnius atlyginimus, ir Lietuvos vidurkį pranokstantį technologinį lygį.
Nepaisant Lietuvą kankinančios emigracijos, Kauną vis dar sėkmingai „maitina“ vidinė migracija – žmonės keliasi į šį miestą ir jo apylinkes, todėl Kauno LEZ investuotojai iki šiol nejaučia darbo jėgos stygiaus. Iš 3,5 tūkstančių darbo vietų – 2,5 tūkstančiai dirbančiųjų yra Kauno miesto gyventojai.
7) Investuotojus masina Kauno „technologinio miesto“ etiketė
"Kuo Kauno LEZ išsiskiria iš kitų Lietuvos LEZ’ų? Bene labiausiai mums sekasi, kad esame prie didelio miesto, garsėjančio pramoninėmis ir technologinėmis tradicijomis. Kaunas turi „technologinio miesto“ etiketę, kuri neabejotinai traukia investuotojus. Pramoninė-technologinė patirtis – tai, ko reikia investuotojams, ir tai, kuo jie mielai naudojasi. Investuodami jie žino, kad ras darbo jėgos, susipažinusios su reikiamomis technologijomis, ir net jei turimos žmogaus žinios jau yra kiek pasenusios, naujas technologijas atvežančiam investuotojui daug paprasčiau apmokyti ir pasiruošti darbui tos srities specialistą nei visiškai žalią žmogų", – paaiškino V.Petružis.
Ne mažiau svarbūs, anot jo, ir Kaune esantys universitetai – ypač Kauno technologijos universitetas. Tai, kad Kaunas turi techninius specialistus ruošiančias aukštąsias mokyklas, svarbu visiems investuotojams, ypač – Vakarų, kurie neretai dar net neįsikūrę jau pradeda tartis su universitetais dėl konkrečioms darbo vietoms reikalingų specialistų ruošimo ir ieško darbuotojų tarp tebestudijuojančių jaunuolių.
