Vakarinės prekybos miestelio galerijos penktoji salė buvo paskutinė iki šių dienų išsaugojusi 90-ųjų praeito amžiaus metų autentiką.
„Čia apsilankius buvo galima pamatyti, kaip atrodė privačios prekybos sektorius nepriklausomybės aušroje ne tik mūsų prekybos miestelyje, bet ir visoje Lietuvoje. Deja, bet laikas darė savo, todėl privalėjome atnaujinti ir šią prekybos erdvę, kad ji būtų patraukli tiek prekybininkams, tiek pirkėjams ir atitiktų šiuolaikinius standartus“, – sakė „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta.
Atnaujinta prekybos salė atkartos senojo, istorinio miesto kvartalą su namais ir jų pirmuose aukštuose įsikūrusiomis krautuvėlėmis, gatvelių tinklu ir arkos formos tarpuvartėmis.
„Atsinaujinusiame „Urme“ vyrauja toks nuotaikingas jomarko stilius. Tai byloja tiek prekybos galerijų fasadai, tiek kai kurie interjerai ar nauji pastatai. Man pačiam jau teko pridėti ranką prie šio atsinaujinimo projektuojant čia įsikūrusį Centrinį Kauno turgų ir naujus istorinio stiliaus pastatus, kuriuose dabar įsikūrę restoranai. Per daug nenutolstant tiek nuo pirmiau šioje salėje buvusios įvairovės, tiek naujojo nuotaikingo, šurmuliuojančio stiliaus nutarėme sukurti čia senojo, išraiškingo, nuotaikingo prekiaujančio miestelio aplinką.
Todėl čia kraštuose galim matyti kelių aukštų namus, o viduryje, tarsi jų kiemuose – žemesni pastatai. Galutinai įsikūrus prekybininkams, atsiradus prekėms, parduotuvių iškaboms, gatvelėmis, kurių čia iš viso – net 12 – vaikštant pirkėjams, čia tikrai turėtų susidaryti ypatinga gyvybingo miesto nuotaika“, – pasakojo salės atnaujinimo projektą sukūręs architektas Ričardas Stulpinas.
Atnaujinant šią prekybos erdvę kartu buvo įdiegtos ir naujos, modernios šildymo, vėsinimo bei vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, kitos komunikacijos ir infrastruktūra. Atnaujinimui išleistas beveik milijonas eurų.
Prekybos miestelio „Urmas“ 18 ha ploto teritorijoje veikia daugiau kaip 2 500 parduotuvių, kuriose dirba apie 6 000 žmonių, o kasdien apsilanko vidutiniškai apie 25 tūkst. lankytojų.
