Vienumoje prie vairo pasilepinti, su draugais susitikus pagurkšnoti ar netgi reikalus su verslo partneriais aptariant pasivaišinti – pačiomis įvairiausiomis progomis vienkartiniai kavos puodeliai patenka į 110 tūkstančių žmonių rankas Lietuvoje kasdien.
Mesti į popieriaus konteinerį – klaida
Trumpo, kelių minučių malonumo „pasekmė“ – per metus ištuštėjantys daugiau nei 40 milijonų vienkartinių karštų gėrimų puodelių vien mūsų šalyje.
Tiesa, vis dar netrūksta kavamanų, nenutuokiančių, kad šios pakuotės antriniam perdirbimui netinkamos ir į mėlynąjį popieriaus konteinerį neturėtų būti grūdamos.
Standartinis vienkartinis karšto gėrimo puodelis – kombinuota popieriaus ir plastiko pakuotė, kurios sudėtyje plastiko yra iki 10 proc.
Polietileno sluoksniu yra padengtas puodelio vidus, o tai apsunkina popierinio puodelio antrinį perdirbimą, kuriuo užsiima tik vienetai specifinių gamyklų visoje Europos Sąjungoje (ES).
Dėl šios priežasties panaudoti vienkartiniai karštų gėrimų puodeliai, tapę buitinėmis atliekomis, geriausiu atveju mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose virsta pelenais, tačiau dažnesniu sąvartynus pasiekia su bilietu tik į vieną pusę ir svariai prisideda prie gamtos taršos.
Ieško problemos sprendimo būdų
Gamtos taršos problemos, kurias pasaulyje sukuria milžiniški kiekiai išmetamų vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių, sprendžiamos jau ir tarptautiniu mastu.
Aišku viena: ekologija – ne ateitis, o dabartis, ir išauš diena, kuomet visiems plastikinių pakuočių gamintojams teks pereiti prie ekologiškesnių alternatyvų.
ES šalių ir Europos Parlamento (EP) atstovai pritarė siūlymui riboti prekybą tam tikrais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais Senajame Žemyne. Pirmieji teisės aktai įsigalios nuo 2021 m.
Prekybos vietose nebebus plastikinių įrankių ir indų, šiaudelių, balionių lazdelių bei ausų krapštukų. Netrukus po to bus sugrįžta ir prie vienkartinių puodelių klausimo.
Vis dėlto Lietuvos verslininkai į ekologiją atsigręžė anksčiau nei Europoje įsigalios pirmieji draudimai ir tarptautinės ar respublikinės institucijos ims grūmoti pirštu.
Spartina ne teisės aktai, o suvokimas
Visoje šalyje jau cirkuliuoja ekologiški „InoCup“ vienkartiniai karštų gėrimų puodeliai, kurių vidinė pusė dengiama nebe plastiku, o PLA medžiaga.
Tai – augalinės kilmės plėvelė, pagaminta iš kukurūzų ar kito krakmolo, dėl kurio puodelis tampa perdirbamas, biologiškai skaidomas šilumos, drėgmės ir jį supančioje aplinkoje esančių bakterijų.
Gamtai draugiškų „InoCup“ puodelių prekės ženklą valdo ir šią produkciją didžiausiems šalies degalinių, kavinių bei kepyklėlių tinklams tiekia Vilniuje dešimtmetį veikianti bendrovė „IpekTrade“ – viena iš vienkartinių pakuočių maistui bei gėrimams „išsinešti“ rinkos lyderių šalyje.
Lietuvos verslininkai į ekologiją atsigręžė anksčiau nei Europoje įsigalios pirmieji draudimai ir tarptautinės ar respublikinės institucijos ims grūmoti pirštu.
Bendrovė ekologiškus puodelius į „InoCup“ prekės ženklo asortimentą įtraukė prieš penkmetį.
„Nuolat stengiamės pasiūlyti naujienas arba alternatyvas mūsų tiekiamai produkcijai. Taip asortimente atsirado ne vien įvairios pakavimo prekės maisto ir gėrimų sektoriui, bet ir kavos pupelės, arbatos, sirupai, batonėliai bei užkandžiai. Ne išimtis – ir ekologiškos pakuotės: nors EP rimčiau šią temą gvildenti pradėjo prieš pusantrų metų, mes buvome pasirengę kur kas anksčiau. Tiesa, susidomėjimas iš klientų pusės pastebimai augti ėmė viešai pasigirdus raginimui mažinti vartojimą arba puodelius keisti ekologiškais. Klientai pradėjo rūpintis šia tema, o klausimai ir diskusijos šiandien virsta realiais veiksmais“, – pasakoja UAB „IpekTrade“ pardavimų vadovas Paulius Šnioka.
Užsiima ir šviečiamąja veikla
Ekologiškų vienkartinių puodelių, į kuriuos pilami karštieji gėrimai, dangteliai nuo įprastų plastikinių nesiskiria savo kokybe ir taip pat jau yra gaminami iš PLA medžiagos.
„EP ir ES per kelerius metus privalo apsispręsti, kas laukia PLA medžiagos: ar ji – tik plastiko alternatyva pereinamajam laikotarpiui, ar vienintelis ir galutinis variantas. Aišku viena: ekologija – ne ateitis, o dabartis, ir išauš diena, kuomet visiems plastikinių pakuočių gamintojams teks pereiti prie ekologiškesnių alternatyvų. Kol ekologiškų puodelių ateitis yra derybų klausimas, o ES institucijos ir mūsų šalies ministerijos neteikia pakankamai informacijos, kartais mes, verslininkai, tampame ne vien pardavėjais, bet ir edukatoriais“, – šypteli P.Šnioka.
Atskirti padeda specialus ženklinimas
Tiesa, sostinėje veikianti bendrovė „IpekTrade“ – ekologijos produkcijos vėliavnešys ne vien Lietuvoje. Vilniečių įmonė popierinius puodelius, kurių vidus padengtas PLA medžiaga, tiekia ir Latvijoje bei Estijoje.
„Matydami tai, kas vyksta pasaulyje, kiek šiukšlių „dusina“ miškus, upes, jūras ir vandenynus, jau prieš penkmetį neabejojome dėl ekologiškos produkcijos būtinumo. Kai kurie klientai išsyk parodė susidomėjimą ir neekologiškus puodelius savo versle pakeitė draugiškesniais gamtai. Džiugu, jog šiandien Baltijos jūros regiono šalyse tai tampa masiniu reiškiniu“, – pastebi UAB „IpekTrade“ pardavimų vadovas P.Šnioka.
„EP ir ES per kelerius metus privalo apsispręsti, kas laukia PLA medžiagos: ar ji – tik plastiko alternatyva pereinamajam laikotarpiui, ar vienintelis ir galutinis variantas.
Pokyčius, anot 15min pašnekovo, pastebėjo ir šiose valstybėse veikiančių kavinių, kepyklėlių bei degalinių klientai. Pirkėjai vertina verslininkus, kurių prekybos vietų lentynose antriniam perdirbimui netinkamus jau pakeitė gamtai draugiški puodeliai:
„Kavos entuziastai plika akimi skirtumo tarp ilgamete taršos priežastimi tapusių puodelių ir ekologiškų neaptiks. Vienintelis būdas identifikuoti – specialus žymėjimas ant ekologiško puodelio sienelės. Pardavėjo požiūris į ekologiją išties rūpi klientams, kurie, atradę gamtos taršos problemoms neabejingas vietas, į jas mielai sugrįžta ir vėl.“
Kepyklėlės jau siūlo kavą gerti ekologiškai
Viena tokių vietų – visoje Lietuvoje veikiančios „Prezo“ tinklo kepyklėlės, jau trečią mėnesį įvairių rūšių kavą pilančios į ekologiškus „InoCup“ puodelius.
Draugiškų gamtai puodelių pionierius šalyje prieš penkiolika metų tapo pirmuoju Lietuvoje tokio formato kepyklėlių tinklu, kur vietoje iš krosnies traukiamus kepinius buvo galima ragauti su čia pat ruošiama kava.
Šiuo metu „Prezo“ tinklas vienija trisdešimt tokių kepyklėlių visoje Lietuvoje.
Jeigu per dieną mūsų tinklo klientų nupirktus puodelius sumestume į vieną krūvą, ji būtų didesnė už „Volkswagen Beetle“ „vabalą“. Per mėnesį mūsų parduodamų puodelių sankaupos dydžiu prilygtų keletui keleivinių autobusų.
„Mūsų sprendimas pokyčiams ruoštis iš anksto ir nelaukti paskutinės minutės buvo sąmoningas. Ilgokai galvose sukosi mintys vos atsiradus galimybei savo versle naudojamus puodelius keisti ekologiškais. Regėdami, kokie kiekiai pakuočių keliauja į sąvartynus, arba tiesiog pasitelkę aritmetiką, nerimavome vis labiau. Sakykime taip: jeigu per vieną dieną mūsų tinklo klientų nupirktus puodelius sumestume į vieną krūvą, ji būtų didesnė už „Volkswagen Beetle“ „vabalą“. Nesudėtinga paskaičiuoti, kad per mėnesį mūsų parduodamų puodelių sankaupos dydžiu prilygtų keletui keleivinių autobusų. Tai – vien tik „Prezo“, o kur dar kitos kepyklėlės, kavinės, degalinės, kioskai, viešo susibūrimo vietos, oro uostai, autobusų stotys, universitetai, ligoninės visoje šalyje per dieną, per mėnesį, per metus? Sunkiai įsivaizduojami kiekiai“, – sprendimą pirmiesiems šalyje pereiti prie draugiškesnių aplinkai vienkartinių puodelių grindžia „Prezo“ kepyklėlių tinklo atstovai.
Verslininkai įžvelgia verslo žlugdymą?
Tuo tarpu maisto pramonėje dirbantys kolegos verslininkai, pasak „Prezo“ atstovų, ekologiškesne kryptimi pasukti kol kas neskuba.
Priešingai – kai kurie Lietuvos verslininkai naujuosius Senojo Žemyno institucijų teisės aktus, kurių dalis įsigalios jau kitąmet, vertina kaip verslo žlugdymą, kadangi tuščia ekologiška pakuotė verslininkams atsieina kone 50 proc. brangiau už standartinę.
„Nemaža dalis maisto sektoriaus verslų atstovų pokyčius vertina tik iš piniginės pusės. Yra tokia žmonių kategorija, kuri koncentruojasi tik į pinigus ir nelabai stengiasi suprasti, kodėl visa tai vyksta. O juk priežastis aiški: maisto pramonė sukuria milžiniškus kalnus plastikinių atliekų sąvartynuose, kadangi perdirbama tik dalis jų. Taip, verslininkams prireiks papildomų skaičiavimų ir investicijų, tačiau mes pirmiausia vertiname galimybę prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės savo vaikų ateities. Juk ir atžalas mokome, kad turime būti atsakingi ne vien už save ir ne vien šiandien. Argi bus geriau, jeigu žmonės turės šiek tiek daugiau pinigų, bet gyvens tarp šiukšlių kalnų?“ – savo poziciją portalui 15min dėsto „Prezo“ kepyklėlių tinklo atstovai.
Kai kurie Lietuvos verslininkai naujuosius Senojo Žemyno institucijų teisės aktus vertina kaip verslo žlugdymą, kadangi tuščia ekologiška pakuotė jiems atsieina kone 50 proc. brangiau už standartinę.
Kylančiomis kainomis klientų neskriaus
Nors kiekvienas tuščias puodelis „Prezo“ kepyklėlių tinklui taip pat atsieina brangiau už standartinį, aromatingų gėrimų iš specialiu įmonės užsakymu skrudinamų „Arabicos“ pupelių mėgėjai kainų skirtumo bent jau kol kas pajusti neturėtų:
„Mūsų politika – maksimali kokybė už kuo mažesnę kainą. Neskriausime savo pirkėjų dėl to, kad patys brangiau mokėsime už puodelį. Tačiau reikia suvokti, kad egzistuoja ir kiti faktoriai, darantys tiesioginę įtaką kainodarai – pasaulinės kavos pupelių kainų tendencijų kitimas, darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje. Tokiais atvejais ateityje kainos gali kilti, bet, jeigu jau kyla, tai kyla pas visus.“
