Nuo pirmadienio klientus viduje galima aptarnauti tik tada, jeigu jie turi galimybių pasus. Tiesa, jo nereikia tuo atveju, jei sėdima prie staliuko lauke arba jei į kavinę norima užeiti trumpam – pavyzdžiui, kai maistas imamas išsinešti arba norima pasinaudoti tualetu.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė 15min komentavo, kad dalis restoranų tikrina galimybių pasus prie staliukų.
„Mes su Vyriausybe ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarėme, kad restoranuose gali tikrinti ir prie staliuko, tada nereikia papildomų darbuotojų. Viešbučiai gali tikrinti prie registratūros. Tai yra palengvinimas verslui ir patogus variantas. Daugelis daro labai įvairiai, kaip kam patogiau. Prieina padavėjas, atneša meniu ir patikrina programėle“, – aiškino viešbučių ir restoranų atstovė.
Restoranų tinklus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „La Crepe“ valdančio „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis 15min taip pat sakė, kad jo valdomo tinklo restoranai galimybių pasą tikrina prie staliuko, prieš žmogui užsisakant maisto.
Tačiau panašu, kad SAM eilinį kartą nesusišnekėjo su verslo atstovais. Ministerija atsakyme 15min nurodė, kad toks galimybių paso tikrinimas neatitinka nustatytų reikalavimų.
„Viešojo maitinimo įstaigos viduje paslaugos gali būti teikiamos tik galimybių paso kriterijus atitinkantiems asmenims, išskyrus maisto atsiėmimą išsinešti, užtikrinant srautų atskyrimą. Užėjęs į viešojo maitinimo įstaigą, asmuo jau gauna paslaugas – galimybę atsisėsti prie staliuko, susipažinti su valgiaraščiu“, – 15min aiškino SAM Viešųjų ryšių skyrius.
Pasak SAM atstovų, galimybių pasas turi būti tikrinamas prieš teikiant paslaugas, kitaip tariant – prie įėjimo į viešojo maitinimo įstaigą.
„Dokumentų tikrinimas klientui atsisėdus prie staliuko neatitinka Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų“, – pabrėžė ministerija.
Lankytojų srautai krenta
Kalbėdami apie galimybių paso tikrinimą, kavinių ir restoranų atstovai sakė, kad didelių problemų nekyla. Tačiau jie sutiko, kad skausminga reikiamo dokumento neturinčiam žmogui pasakyti, jog jis nebus aptarnaujamas.
Viešbučių ir restoranų atstovė nurodė, kad asociacija savo nariams pateikia informaciją apie tai, kokius dokumentus lankytojai gali pateikti, norėdami patekti į maitinimo ar apgyvendinimo įstaigą.
Tačiau paklausus, kiek procentų sumažėjo lankytojų srautai, E.Šiškauskienė sakė, kad tai vertinti dar per anksti.
„Dar per mažai laiko praėjo, statistikos dar neturime. Be abejo, žmonių sumažės, čia net nėra klausimų“, – tvirtino E.Šiškauskienė.
„Dar per mažai laiko praėjo, statistikos dar neturime. Be abejo, žmonių sumažės, čia net nėra klausimų“, – tvirtino E.Šiškauskienė.
„Amber Food“ vadovas irgi tvirtino kad restoranas neteko dalies klientų.
„Netekimai vienur didesni, kitur mažesni. Sakyčiau, kad tie žmonės, kurie yra socialiai pažeidžiami, šiuo atžvilgiu yra labiausiai nukentėję, nes kuo pajamos didesnės, tuo mažiau yra žmonių, kurie neturi galimybių paso“, – mano G.Balnis.
O.Bložienė: pokyčių nepajutome, viskas vyksta sklandžiai
Tačiau ne visi restoranai pajuto srautų sumažėjimą. „Jurgis ir Drakonas“ restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė 15min sakė, kad jos vadovaujamo tinklo restorano klientai yra sąmoningi ir supranta, kam reikalingas galimybių pasas.
„Įtakos apyvartoms galimybių pasas neturėjo. Mūsų svečiai yra sąmoningi ir supranta, kad ši priemonė skirta pandemijos suvaldymui. Mes, kaip verslas, nenorėtume grįžti į buvusią situaciją, kai turėjome užsidaryti, darbuotojus siųsti į prastovas, tiek didžioji dalis visuomenės supranta, kad ir vaikai turi eiti į mokyklas, ir į savo įprastą gyvenimą turime grįžti kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo O.Bložienė.
„Jurgis ir drakonas“ restoranuose klientai su galimybių pasu aptarnaujami nuo rugpjūčio.
„Sakyčiau, kad jokio pokyčio nebuvo, mes pakankamai sklandžiai ir toliau aptarnaujame su galimybių pasu. Kažkokių papildomų pasipiktinimų ar nesklandumų neatsirado“, – tvirtino pašnekovė.
Jis pasakojo, kad restoranų svečius prie staliukų sodina darbuotojai, tad lankytojų dokumentai tikrinami prie įėjimo. Ši informacija taip pat pateikiama prie įėjimo.
O.Bložienės teigimu, didžioji dauguma klientų ateina turėdami galimybių pasus, antras pagal populiarumą yra Europos Sąjungos skaitmeninis sertifikatas.
„Pasitaiko, kad iš kitų šalių atvykusieji rodo kitą skiepų dokumentą, bet tai nesukelia didelių problemų patikrinti ir pasižiūrėti“, – kalbėjo restoranų tinklą valdančios įmonės vadovė.
Reikalavimų laikosi, žmonių – nedaug
Aplankius kelias maitinimo įstaigas sostinės centre matyti, kad šios pavyzdingai laikosi naujųjų taisyklių, tačiau ketvirtadienį 16 valandą lankytojų jose – vos vienas kitas.
Užsukus į šalia Seimo esantį restoraną „Submarine“, iškart priėjusi padavėja nuskanuoja telefone esantį galimybių pasą. 16 valandą restorane lankytojų nedaug, užimti tik keli staliukai.
Toliau sukame į Gedimino prospekte esančias maitinimo įstaigas. Mėsainių restorane „Drama Burger“ apsilankymo metu nėra nė vieno žmogaus, o dokumentą kaip ir anksčiau aplankytoje kavinėje patikrina padavėja.
„Can Can“ picerijoje už baro stovinti padavėja iškart paprašo parodyti galimybių pasą. Jį parodžius, nuskanuoja, ir tada galima prisėsti prie staliuko. Žmonių čia taip pat nedaug, viena mergina ateina atsiimti užsakytų picų, kita moteris ateina nešina atspausdintu galimybių pasu. Vėliau į piceriją ateina keli vaikinai, padavėja pakviečia juos paruošti galimybių pasus ir palaukti, kol aš apmoku sąskaitą.
Sukame į Pilies gatvę. Joje įsikūrusios „Crustum“ kepyklėlės padavėja galimybių paso prašo prie kasos. Be manęs kavinėje yra dar viena moteris.
Šv. Mykolo gatvėje kinų maisto restorano „Trys klevai“ padavėjas vos užėjus klausia, kokį dokumentą turiu. „Galimybių pasą“, – atsakau. Žmonių ir čia nedaug, tad eilėje laukti nereikia ir galiu iškart sėsti prie staliuko.
Tiesa, nuo pirmadienio tikrinti lankytojų galimybių pasus pasiruošė ne visi. Pavyzdžiui, viename iš dienos pietus siūlančių „iLunch“ restoranų patikra pradėta vykdyti tik nuo penktadienio. Galimybių pasą lankytojas turi pateikti užsakymo per planšetę metu.
Pirmąją savaitę veikiant platesniam galimybių paso naudojimui, institucijos fiksuoja pavienius pažeidimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė komentare 15min nurodė, kad rugsėjo 10-rugsėjo 16 dienomis tarnybos inspektoriai atliko 219 maisto tvarkymo subjektų patikrinimų dėl operacijų vadovo sprendimų laikymosi, iš jų 136 viešojo maitinimo įmonėse ir 83 mažmeninės prekybos įmonėse. Nustatyti tik 3 pažeidimai.
„Visi jie viešojo maitinimo įmonėse. Vienu atveju buvo nustatytas pažeidimas, kai viešojo maitinimo įmonės uždaroje erdvėje buvo aptarnaujami lankytojai be galimybių paso ar kito galiojančio įrodančio dokumento. Dėl nustatytų pažeidimų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas”, – komentavo VMVT atstovė.