Siūlomi taisyklių pakeitimai
Naujosios taisyklės reglamentuoja įmonių atsakomybę už žalą, padarytą dėl nekokybiškų gaminių, taip pat ir skaitmeninių, o bene pagrindinis atnaujinimų tikslas – panaikinti skirtumus tarp valstybių narių ir tinkamai reaguoti į naujų technologijų atsiradimą, persiorientavimą į žiedinės ekonomikos modelį ir išplitusį apsipirkimą internetu ne tik ES, bet ir trečiosiose šalyse.
Nauju teisės akto projektu siekiama užtikrinti, kad net atvejais, kai įsigyjama nekokybiška prekė už ES ribų, bendrijoje veiktų įmonė, kuri galėtų atsakyti už padarytą žalą. Atnaujintų taisyklių kūrėjai teigia, kad jei už nekokybišką prekę atsakingo verslo ES nepavyktų rasti, vartotojams vis tiek galėtų būti kompensuojama žala, pritaikant nacionalines schemas.
Be to, naujomis taisyklėmis siekiama supaprastinti įrodinėjimo procedūrą t. y. būtinybę, norint gauti kompensaciją, įrodyti, kad gaminys buvo brokuotas ir kad dėl to buvo padaryta žala. Siekiama, kad žalą patyrę vartotojai galėtų prašyti teismo įpareigoti verslą atskleisti įrodymus, kurie gali padėti nagrinėti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Įsigaliojus naujoms vartotojų apsaugos taisyklėms būtų panaikinta ir minimali 500 eurų žalos riba.
Vadovaujantis dabartinėmis taisyklėmis kompensacijos reikalauti galima tik už fizinę žalą, tačiau EP priėmus atnaujintas taisykles, būtų galima gauti kompensaciją ir už mediciniškai patvirtintą psichologinę žalą, taip pat ir už duomenų praradimą, jei ekonominė žala viršija 1 000 eurų.
Norima pratęsti ir atsakomybės laikotarpį nuo 20 iki 30 metų ypač sudėtingiems atvejams, kai medicininiai simptomai pasireiškia tik po kurio laiko.
Svarbu paminėti, kad naujos taisyklės nebus taikomos nemokamai atviro kodo programinei įrangai. Teigiama, kad tai turėtų paskatinti naujovių diegimą ir pašalins potencialias kliūtis naujųjų technologijų plėtrai ES.
Tikimasi, kad naujosios taisyklės EP bus patvirtintos netrukus. Po to, prasidės diskusijos su ES šalimis narėmis dėl galutinio teisės akto formos.
Sveikina atnaujinimą, tačiau siekia ambicingesnės reformos
Pasak Kęstučio Kupšio, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario ir Vartotojų aljanso viceprezidento, atsakomybės už gaminius direktyva, kuri leidžia vartotojams reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl nekokybiškų gaminių veikia nuo 1985 m. ir ją reikia skubiai pritaikyti prie naujos iškilusios rizikos ir iššūkių, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis.
„Juk šios technologijos vis labiau supa vartotojus. Tad galima pasveikinti maždaug prieš metus paskelbtą Europos Komisijos (EK) iniciatyvą, kuria direktyva peržiūrima“, – sakė K.Kupšys.
Anot jo, vartotojus ginančios taisyklės iš esmės modernizuojamos, nes dabar gyvenama smarkiai pasikeitusiame pasaulyje, palyginus su 1985-aisiais. Mobilieji įrenginiai ir srautinio vaizdo turinio platformos pradinės direktyvos kūrimo momentu dar buvo sunkiai įsivaizduojamos.
„Dabar mes į 1985-uosius žiūrime kaip į žmonijos skaitmeninės kūdikystės etapą. Taigi, vartotojų organizacijos Europoje, atstovaujamos skėtinės organizacijos BEUC, palankiai sutiko pasiūlymą atnaujinti direktyvą, tačiau jos pasiūlė keletą būtinų papildymų“, – pabrėžė K.Kupšys.
Jo teigimu, pirmiausia, BEUC siekia įtraukti programinę įrangą bei skaitmeninį turinį.
„Taip, galima sutikti su EK pozicija, kad pasitaiko, jog robotai, bepiločiai orlaiviai arba išmaniosios namų sistemos tampa nesaugūs, ir EK pasirūpino šiomis naujovėmis. Tačiau šio tipo gaminiai vis dar yra palyginti nedaug paplitę. O štai su programinės įrangos problemomis nešiojamuose įrenginiuose kiekvienas susiduriame“, – komentavo vartotojų teisių ekspertas.
Pasak jo, ypatingą grėsmę vartotojams gali kelti dirbtinio intelekto veikla. Skaitmeninimas ištrina ribą tarp prekės ir paslaugos, nes, pavyzdžiui, žaislai, laikrodžiai, buitinė technika gali būti aprūpinami davikliais, kurie „maitina“ informacija dirbtinio intelekto sistemas, esančias nutolusiuose serveriuose. Šios sistemos, savo ruožtu, gali valdyti prietaisus autonomiškai.
Be to, algoritmai, darantys sprendimus, prilygintini „juodosioms dėžėms“, nes vartotojai gali neturėti jokio supratimo apie tai, kaip yra sukuriami šio besimokančio dirbtinio intelekto sprendimai ir kokios iš to kyla rizikos.
„Tarkime, elementarus langų plovimo robotas naudoja sudėtingų technologijų rinkinį. Jei nutiktų kokia nors bėda, kaip vartotojui įrodyti, kad tai ne paties vartotojo sukelta dėl netinkamo vartojimo žala, o algoritmų, kurie valdo roboto judėjimą lango stiklu, defektas?“ – kėlė klausimą K.Kupšys.
Dėl šios priežasties, anot eksperto, kitas Europos vartotojų organizacijų pasiūlymas yra susijęs su tuo, kam turi tekti įrodinėjimo našta. Vartotojų atstovai sako, kad vartotojai turėtų įrodyti tik žalą. Verslas turėtų įrodyti, kad gaminys nebuvo su trūkumais ir dėl to negalėjo padaryti atitinkamos žalos.
Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, BEUC teikė ir daugiau siūlymų (iš viso 17), kaip EK pradinį tekstą galima pagerinti, padaryti jį palankesniu žmonėms. Svarstymai dviejuose EP komitetuose parodė, kad į dalį vartotojų organizacijų pasiūlymų buvo įsiklausyta, tačiau vis dėlto europarlamentarai kol kas nesiryžta gilesnei reformai.
„Pavyzdžiui, EP komitetai suderintoje pozicijoje yra linkę pasiūlyti, kad nacionalinės tarnybos (tokios kaip mūsų VVTAT) tiesiog suteiktų vartotojui, patyrusiam žalą, pagalbą „gairių“ (angl. guidance) forma. Tačiau dėl įrodinėjimo EP komitetai tiesiog pasiūlė supaprastinti procedūrą, bet ne perskirstyti įrodinėjimo naštą“, – pabrėžė ekspertas.
Anot jo, toks pozicijų formavimo žanras yra puikiai žinomas ir įprastas Briuselio įstatymų kūrimo mašinai. Visos įstatymų leidyboje dalyvaujančios šalys derina pozicijas iki to momento, kai surandamas sutarimas, neretai vienodai nepalankus visiems. Tai yra, kiekviena pusė stengiasi sumažinti praradimus trišalėse derybose; retai būna, kad EK pozicija arba EP pozicija, arba ES valstybių narių pozicijos vienareikšmiškai dominuoja.
„Dažniausiai visi trys išeina iš derybų vienodai patenkinti ir vienodai nepatenkinti. ES įstatymų kūrime dalyvauja daug dalyvių, čia priimamas visus tenkintis „tarpinis“ sprendimas. Ilgo ir gana sunkaus, varginančio proceso gale pasiektas rezultatas visus tenkina, taigi galima tikėtis, kad sukurtas teisės aktas bus įgyvendinamas visose ES šalyse“, – akcentavo K.Kupšys.
Jo teigimu, jei direktyva pasieks finišo tiesiąją iki būsimų EP rinkimų, bus galima tikėtis, kad jau po kelerių metų vartotojų pasitikėjimas gaminiais, parduodamais ES bendrojoje rinkoje, ir ypač tais, kurie aprūpinti dirbtiniu intelektu grindžiamomis sistemomis, bus padidėjęs, nes žala, kurią trūkumų turintys gaminiai gali padaryti vartotojui, bus tinkamai atlyginta. Tai galiausiai šiek tiek skatins ir bendrą ekonomikos plėtrą, nes pasitikėjimas yra esminis rinkos variklis.
„Dar svarbiau, jei dėl griežtesnių taisyklių gamintojai bus labiau linkę tiekti į rinką kokybiškus ir žalos negalinčius sukelti gaminius, tai bus naudinga ir žiedinės ekonomikos požiūriu. Taigi, direktyvos peržiūros rezultatas gali būti ilgainiui naudingas visiems mums“, – apibendrino K.Kupšys.
