Akimirksnio sprendimas
Dirbdama finansinių institucijų biuruose, Milda vis pasvajodavo apie kelionių gido darbą, pasklaidydavo darbo skelbimus internete, bet vis nepasiryždavo atsisakyti įprastos kasdienybės. „Iš komforto zonos išeiti yra labai sudėtinga, ypač kai tau yra 35 metai. Tiesiog sėdi ir svarstai, kas būtų, jeigu būtų. Tačiau kartą labai blogai pasijutau darbe ir atsidariusi darbo skelbimų svetainę, pamačiau kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ skelbimą, kad ieško darbuotojų Turkijoje ir Bulgarijoje. Parašiau jiems ir tą pačią dieną sulaukiau kvietimo atvykti į pokalbį. Šiandien labai džiaugiuosi, kad išdrįsau surizikuoti, nes dabar dirbu mėgstamą darbą“, – pasakoja M.Stasytytė.
Milda kelionių gide dirba nuo 2019 metų, o „darbo krikštas“ buvo Bulgarijoje, vėliau vyko į Italiją, Kalabrijos regioną, po to į Egiptą, Ispaniją, šiuo metu ruošiasi kelionei į Egiptą.
Pasak pašnekovės, norint dirbti kelionių gidu vien ryžto pakeisti darbą neužtenka. Dar reikia dirbti nuoširdžiai, būti iniciatyviam, nesiskųsti sunkumais ir įdėti daug pastangų, siekiant žinių, reikalingų atlikti savo darbą. Todėl Milda savo noru papildomai baigė kelionių vadovų kursus, kadangi nebuvo baigusi jokių studijų, kurios būtų susijusios su turizmu.
„Reikia suvokti, kad niekas nieko neatneš ant lėkštutės ir nepaduos. Šiame darbe duodami įrankiai, bet tu turi įdėti daug širdies, laiko ir darbo, ypač ruošiantis ekskursijoms“, – pabrėžia Milda.
Kai vyksti į naują šalį, ekskursijoms tenka pasiruošti per 5 dienas. Tačiau neužtenka susirinkti informacijos vien tik iš interneto. Milda dirba kitaip. Moteris stengiasi daug bendrauti ne tik su kolegomis, dirbančiais toje šalyje, bet ir su vietiniais žmonėmis ir klausia jų tikrai ne standartinių klausimų.
„Vietinių gyventojų klausinėjau visko: apie kasdienybę, žmonių santykius, renku įdomias, neįprastas istorijas. Keliautojams daug įdomiau klausytis ne vardinamų sausų faktų ir galybės datų, o istorijų apie tikrą gyvenimą, pikantiškų detalių apie istorines arba dabartines intrigas. Turistai domisi įdomesniais papročiais, keistesniais maisto gaminimo būdais ir patiekalais, pavyzdžiui, kaip valgoma gyvatės širdis“, – pasakoja Milda ir priduria, kad atvykus į naują šalį ji pati nepagaili pinigų ir savanoriškai renkasi ekskursijas, kad kuo daugiau sužinotų įdomių detalių apie vietinių žmonių gyvenimą.
Kelionių gido darbo specifika
Pasak Mildos, poilsinių kelionių gido darbas nėra tik įdomių faktų rinkimas ir ekskursijų organizavimas. Darbas iš tiesų visai kitoks: gidas dirba toje šalyje, kurioje tuo metu gyvena, o turistai atskrenda pramogauti. Kai atvyksta grupė žmonių į oro uostą, juos pasitinka kelionių gidas ir suteikia informaciją apie šalį, nuveža į viešbučius pailsėti.
Kitą dieną gidas vėl susitinka su turistų grupe ir sprendžia įvairiausius klausimus, gal kuriam keliautojui kambarys ar viešbutis neatitiko lūkesčių ir reikia pakeisti, kitiems gal maistas netiko, poilsiautojams pasiūlomos išvykos ir ekskursijos.
Keliautojams, kurie nori keliauti savarankiškai ir yra išsinuomoję automobilį, pasiūlomas ar sudaromas kelionės planas. Šiuo metu turistams kyla įvairių klausimų, susijusių su saugumo reikalavimais: kiek šalyje sergančių Covid-19, kiek pasiskiepijusių, ar reikia nešioti kaukes, ar dezinfekuoti rankas. Kelionių gidas atsako į kilusius klausimus, suteikia informacijos, sutvarko kilusius nesklandumus.
Kartais tenka spręsti ir kur kas sudėtingesnes problemas. Pavyzdžiui, žmogui prireikia mediko pagalbos, tad kelionių gidui tenka lydėti ir į ligoninę, padėti susikalbėti, arba iš automobilio pavagiami keliautojo daiktai, ar prie viešbučio prirakintas išnuomotas dviratis. Tokiu atveju nukentėjusysis palydimas į policiją, kur gidas padeda parašyti pareiškimą ar susitvarkyti su draudimu.
Vienas labiausiai Mildai įstrigusių įvykių – turistė Stambule prarado pasą. Moteris atostogavo Bulgarijoje ir pasinaudojusi siūlymu išvyko į dienos ekskursiją po Stambulą. Naktį mūsų pašnekovė sulaukė skambučio, kad turistė buvo palikta Stambule.
„Mes abi patyrėme didžiulį šoką ir stresą, nes moteris buvo vidutinio amžiaus ir nelabai patyrusi keliautoja“, – pasakoja Milda ir priduria, kad turistams kelionių gidai nuolat primena ir net akcentuoja, kad nesinešiotų pasų, o paliktų viešbutyje saugiai užrakintuose seifuose, tačiau šiuo atveju pasas buvo būtinas, nes keliauta į kitą šalį.
Pasak pašnekovės, nors keliautojai turi patys prisiimti atsakomybę už tokį nemalonų įvykį, nes kelionių gidai ir kiti darbuotojai nėra įsipareigoję nemokamai padėti, tačiau turistai nėra paliekami vieni spręsti iškilusios problemos. Nelaimės ištiktiems žmonėms padeda tiek kelionių gidai, tiek kiti „Tez Tour“ darbuotojai.
Šiuo atveju Milda skambino į Lietuvos ambasadą Ankaroje, rezervavo laiką, kad keliautoja galėtų atvykti ir susitikti su ambasados darbuotojais. Mildos kolega, dirbantis Turkijoje, moterį nuvežė į artimiausią hostelį. Kiti kelionių organizatoriaus darbuotojai sudėliojo maršrutą ir išanalizavo transporto traukinių ir autobusų grafikus, kad turistė pati galėtų nuvažiuoti į Ankarą.
„Keliautojas niekada nepaliekamas vienas. Net jei niekuo daugiau negaliu padėti, tai galiu palaikyti morališkai ir psichologiškai. Skambinu ar rašau žinutę, vos ne kas 10 min, ir klausiu, kaip jūs laikotės. Visada palaikau kontaktą su žmogumi, kad jam nekiltų panika“, – darbo subtilybėmis dalinasi Milda ir įspėja, kad kelionės metu visada gali visko nutikti, todėl turistai turi būti atsargūs ir atidūs.
Varomoji jėga – žinių troškimas
Kelionių gido kasdienybė – ne tik problemų sprendimas, atvirkščiai, ji pilna džiugesio, smagių keliautojų emocijų ir galimybės ką nors naujo patirti ir sužinoti. Būtent tai labiausiai ir įkvepia Mildą.
„Mano mėgstamiausias posakis, kad aš žinau, jog nieko nežinau. Būtent tai mane skatina tobulėti ir dar daugiau stengtis. Mane labiausiai žavi pažinimas, kiekvienos dienos dinamiškumas ir iššūkiai. Kartais tenka gerai pasukti galvą, kad surasčiau sprendimą iškilusiai problemai ar klausimui. Tačiau tai man tai nekelia streso, atvirkščiai – labai įdomu, juk jauti, kaip dirba smegenys, realizuoji save, tobulėji ir augi kaip asmenybė. Labai nudžiungu, kai savo žiniomis pasidalinu su turistais, o jie ima šypsotis, dėkoja ir sako, kad mes to nežinojome“, – pasakoja Milda.
Vis tik kelionių gido darbas turi vieną specifinę ypatybę. Atvykus į kurią nors šalį, pavyzdžiui, Turkiją, Egiptą ar Graikiją, joje tenka gyventi 6 – 5 mėnesius, nes šiose šalyse ilgas turistinis sezonas. Todėl žmogus, pasirinkęs kelionių gido profesiją, turėtų nebijoti vienatvės ar ilgam palikti šeimą ir namus.
„Šis darbas tinkamas žmogui, kuris nesijaučia blogai, kai yra vienas, kuris yra psichologiškai stiprus, nes gali užplūsti namų ilgesys. Man kartais tekdavo sutikti naujų darbuotojų, kurie kankindavosi ir sakydavo, kad nori namo. Tačiau man toks gyvenimo būdas labai patinka“, – pabrėžia Milda.
Na, o trys svarbiausi M.Stasytytės patarimai jaunam žmogui, kuris nusprendė rinktis kelionių gido profesiją, būtų tokie: visų pirma reikėtų atsakyti sau, ar jam bus tinkama ši profesija, nes žmogus privalo norėti mokytis, nebijoti iššūkių, būti iniciatyviu ir savarankišku. Antrasis patarimas būtų, ar žmogus gali ir moka prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių situacijų ir gyvenimo sąlygų. Ir trečias – nereikia visko vertinti pro piniginio atlyginimo prizmę, kelionių gidas – profesija, kuriai reikia atsiduoti iš visos širdies ir turėti pašaukimą.
