Kokia tvarka taikoma dabar ir kas konkrečiai keisis nuo ketvirtadienio?
Elektroniniu būdu perkamoms prekėms iki šiol netaikomi papildomi mokesčiai, jei jos atkeliauja iš ES šalių. Tačiau iš Sąjungai nepriklausančių šalių siunčiami siuntiniai, jei jų savoji vertė (kaina) viršija 22 eurus, yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Jei prekių vertė perkopia 150 eurų, ji apmokestinama dar ir atitinkamais muito mokesčiais.
Tokia tvarka buvo patogi smulkias prekes iš kitų šalių besisiunčiantiems vartotojams, tačiau nepatogi kitiems rinkos žaidėjams. Būtent jie skundėsi, kad prekių vertė dirbtinai numušama, kad brangesnius daiktus būtų galima įsivežti į šalį be jokių mokesčių.
Nuo šiol išimčių nebeliks – bet kokiai siuntai iš trečiųjų šalių bus pritaikomas PVM, siekiantis 21 proc.
Norint apskaičiuoti, koks PVM bus pritaikytas, prie prekės savosios vertės (arba, paprasčiau, kainos) reikėtų pridėti gabenimo, siuntimo ir deklaravimo išlaidas. Jei prekė yra akcizinė, jai bus taikomas ir akcizas. Importo PVM apskaičiuojamas susumavus visas šias išlaidas.
Jei prekės vertė viršys 150 eurų, prieš apskaičiuojant PVM, reikėtų pridėti ir atitinkamą muito mokestį. Šis priklausys nuo konkrečios prekės kategorijos, nes joms taikomi skirtingi muito mokesčiai.
Prekių klasifikacijos kodus ir jų grupėms taikomus muitų tarifus galima rasti Lietuvos muitinės departamento LITAR sistemoje. Muitai gali būti labai specifiniai. Pavyzdžiui, laikrodžiams, kurių korpusai pagaminti iš tauriųjų metalų arba iš metalų, plakiruotų tauriaisiais metalais, taikomas 4,5 proc. muito mokestis, o nedidelės galios dulkių siurbliams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, taikomas 2,2 proc. tarifas ir pan.
Kaina ir siuntimo išlaidos yra aiškios, o kas yra „deklaravimo išlaidos“?
Keičiantis tvarkai, visas prekes iš trečiųjų šalių reikės deklaruoti. Pavyzdžiui, anksčiau vartotojui užtekdavo apskaičiuoti prekės kainą ir siuntimo išlaidas
Per 2020 m. muitinei turėjo būti pateikta apie 37 tūkst. deklaruotų siuntų, t. y. tik 0,37 proc. nuo visų siuntų iš užsienio. Lietuvos pašto skaičiavimais, įsigaliojus naujajai tvarkai, deklaruotinų per metus siuntų skaičius iki 2022 m. gali išaugti iki 10 mln.
Paprastiems vartotojams siuntų deklaravimo tvarka iki šiol būdavo gana sudėtinga. Todėl tuo dažniausiai užsiiminėdavo tik pavieniai vartotojai, o likusius aptarnaudavo tarpininkai, teigia Muitinės departamento atstovai.
Visgi nuo liepos 1 d. turi startuoti Išmanioji muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (iMDAS), leisianti gyventojams patiems deklaruoti siuntas, kurių vertė iki 1000 eurų. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, įdiegus savitarnos portalą, deklaracijas savarankiškai pradėjo pildyti apie 50 proc. gyventojų. Taigi panašių rezultatų tikimasi ir Lietuvoje. Jei prekių vertė viršys 1 tūkst. eurų arba joms bus taikomi draudimai bei apribojimai, jas galės deklaruoti tik patys vežėjai.
Besisiunčiantiems prekes iš trečiųjų ir norintiems patiems deklaruoti siuntas, Muitinės departamentas siūlo teikti paraiškas Ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodui gauti. Nuo birželio 1 d. šį kodą gavo 720 fizinių ir 880 juridinių asmenų.
Naujoji deklaravimo sistema teoriškai padės sumažinti vartotojo išlaidas, kadangi dabar deklaravimo paslaugas teikiantys tarpininkai šią paslaugą atlieka už didesnius įkainius.
Štai Lietuvos paštas skelbia, kad nuo liepos 1 d. bus įvestas 3 eurų tarpininkavimo mokestis. Jei gyventojas nuspręs prekę deklaruoti pats, jis Lietuvos pašto bus apmokestintas 2 eurus siekiančiu administravimo mokesčiu. Iki šiol bendrovė taikė 8,69 eurų tarpininkavimo mokestį, kuris gerokai padidėdavo, jeigu prekei būdavo reikalingi papildomi leidimai ar licencijos. Šis mokestis bus panaikintas ketvirtadienį.
Egzistuoja ir trečias kelias sumokėti naujuosius mokesčius – tai jų integravimas į galutinę prekės kainą. Tiesa, tai jau pardavėjų pasirinkimas ir atsakomybė.
Trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas mano, kad būtent toks sprendimas ilgainiui gali tapti dominuojančiu. O galimybė gyventojams deklaruoti siuntas patiems aktualiausia bus pereinamuoju laikotarpiu, kol didžioji pardavėjų dalis integruos papildomus mokesčius ir tiesioginės deklaravimo naštos gyventojams neliks.
Žinoma, tai padidins prekių kainas, tačiau vartotojui perkant nebereikės atlikti papildomų žingsnių.
Nusipirkau prekę prieš liepos 1 d., tačiau jos dar negavau – ar man reikės mokėti naujuosius mokesčius?
Jeigu siunta pasiekė Lietuvą iki minėtos datos, net jei ji dar nepristatyta jums ar į atitinkamą paskirstymo punktą, papildomų mokesčių mokėti nereikės.
Jeigu prekę nusipirkote iki liepos 1 d., tačiau iki to laiko ji nespės pasiekti Lietuvos muitinės, teks papildomai mokėti PVM arba muito mokestį, jei siuntos vertė viršija 150 eurų.
Kodėl Lietuva apskritai priėmė tokį sprendimą? Juk galiu lengvai nuspirkti prekes iš Lenkijos ar Vokietijos be jokių naujų mokesčių.
Iš tiesų, prekių iš kitų ES šalių naujieji importo mokesčiai ir muitai nepalies, o kitų šalių elektroninių parduotuvių asortimentas ir kainų priimtinumas yra kiekvieno vartotojo pasirinkimas.
Tačiau nauja tvarka nuo liepos 1 d. įsigalioja visoje ES, todėl tuos pačius reikalavimus patirs ir kitų bendrijos šalių verslai.
Tiesa, importo mokestis yra tik dalis prekės kainos, todėl net ir po mokesčio įvedimo konkrečios, iš trečiųjų šalių atvežtos ir užsienio e.parduotuvėse pardavinėjamos, prekės vis dar gali kainuoti pigiau nei Lietuvoje.
Naująja tvarka norima suteikti privalumų ES pardavėjams. Taip bus pakeista ankstesnė sistema, kai prekybą internetu vykdančios įmonės privalėjo registruotis PVM mokėtojomis kiekvienoje ES šalyje, kurioje norėjo prekiauti – dabar užteks registruotis vienoje ES šalyje. Tikimasi, kad naujoji sistema padės ES įmonėms sutaupyti iki 2,3 mlrd. eurų atitikties teisės aktams užtikrinimo išlaidų.
Nuo liepos 1 d. įmonės visas iš prekybos ES viduje gautas pajamas galės deklaruoti ir sumokėti atitinkamą PVM elektroninėmis priemonėmis, kas ketvirtį pateikdamos tik vieną ataskaitą ir gimtąja kalba bendradarbiaudamos tik su savo valstybės narės mokesčių institucija, net jei prekybą vykdo užsienio valstybėje.
Labiausiai naujoji tvarka turėtų kirsti siuntoms iš Kinijos. Lietuvos pašto skaičiavimais, šiandien apie 70 proc. visų į Lietuvą atvykstančių siuntų sudaro siuntos iš trečiųjų šalių, o didžioji jų dalis atkeliauja būtent iš Kinijos.
Pernai pristatytame viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrime apskaičiuota, kad Lietuvos bendrovės dėl prekių iš trečiųjų siuntimo šalių neteko potencialių 142 mln. eurų pajamų. Šis tyrimas buvo atliktas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu. Minėta suma sudarė apie 1 proc. visos prekybos įmonių apyvartos.
Pristatydamas tyrimo rezultatus, ESTEP ekspertas Titas Budreika dėl situacijos kaltino kai kuriuos verslus, jog šie, žinodami, kad egzistuoja tam tikros mokestinės lengvatos, tiek legaliais, tiek nelegaliais būdais, pavyzdžiui, deklaruojant mažesnę prekės vertę, nei ji yra iš tikrųjų, bandė pasinaudoti dabartinėmis lengvatomis.
Žiemą jau matėme daug problemų su siuntų pristatymu – ar jos nepradės vėl strigti nuo liepos 1 d.?
Teigiama, kad per pirmąsias valandas, kai sistema pradės veikti, ji pasieks ribinį 50 tūkst. užklausų per valandą skaičių, kuris vėliau normalizuosis. Tačiau siuntų pristatymo įmonės ir už tvarką atsakinga Susisiekimo ministerija yra sunerimusios – jei naujoji sistema nesuveiktų ir neatlaikiusi apkrovų nustotų veikti, atsarginio varianto kol kas nėra. Siuntų bendrovės jau turėjo galimybę šią sistemą išmėginti.
Antradienį 15min kalbintų dalies siuntų pristatymo įmonių atstovai patvirtino, kad pirmieji sistemos testai nepraėjo taip sklandžiai, kaip planuota, todėl tikimasi geriausio. Tiesa, buvo ir optimistiškesnių nuomonių – muitinės ir vienos iš pervežimais užsiimančių įmonių sistemų suderinamumas per kelias dienas pasistūmėjo į teigiamą pusę.
Jei sistema neveiks taip, kaip numatyta, siuntų pristatymo terminai gyventojams ir verslui gali išsitęsti.
Vis dėlto Muitinės departamento atstovai žada, kad ketvirtadienį viskas veiks kaip planuota.
