Skelbime rašoma: „Jei manai, kad 2018 metais vidaus ligų gydytojui uždirbti 2018 eurų atlyginimą nerealu – apsirinki. Kaip tik tokį jau šiandien siūlome tiems, kuriems iššūkiai yra gyvenimo variklis, o noras padėti pacientui – tiesiog įaugęs į kraują.“
Per 4-erius metus protingai ir atsakingai panaudodama vidinius resursus, ligoninė sugebėjo garantuoti spartesnį atlyginimų augimą tiek gydytojams, tiek kitam medicininiam personalui.
Skelbime taip pat nurodoma, jog dėl atlygio galima derėtis, o darbo užmokestis priklauso ir nuo darbo rezultatų. Kartu yra pateikti ir įmonių katalogo „118“ duomenys, remiantis kuriais, vidutinis dirbančiųjų VšĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ atlyginimas (prieš mokesčius) siekia 944 Eur.
Pati ligoninė nurodo, kad per 4-erius metus protingai ir atsakingai panaudodama vidinius resursus, sugebėjo garantuoti spartesnį atlyginimų augimą tiek gydytojams, tiek kitam medicininiam personalui, nei daugelyje kitų šalies gydymo įstaigų.
„Pavyzdžiui, gydytojo, kuris dirba pilnu etatu, vidutinis atlyginimas už etatą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje per 2017 m. išaugo 25,6 proc., kai Lietuvoje vidutinis atlyginimas gydytojui už etatą augo 10,3 proc. Tuo metu, slaugytojų – 12,9 proc., kai Lietuvoje – 10,3 proc.“, – sako ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji specialistė Lina Žižytė.
„Vertinant darbuotojų gyvenimo aprašymuose pateiktus atlyginimus, pastebima, kad per metus medicinos srities darbuotojų nurodomi gaunami atlyginimai šiek tiek paaugo. Prieš metus vidutinis medicinos srities darbuotojų atlyginimas buvo 651 Eur atskaičiavus mokesčius, o šių metų to paties laikotarpio rezultatų duomenimis jis apie 5 proc. didesnis – 686 Eur atskaičiavus mokesčius.
Reikia atkreipti dėmesį, kad ši statistika atspindi ne tik gydytojų, tačiau ir visų kitų medicinos srities darbuotojų atlyginimus“, – apibendrina portalo „CVbankas.lt“ vadovas Tomas Toleikis.
Plačios atlygio „žirklės“
VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ Teisės ir personalo skyriaus vyresniosios specialistės Linos Žižytės teigimu, skelbime nurodytas atlygis yra siūlomas gydytojui, kurio šiuo metu ligoninei labai trūksta. „Manome, kad toks atlygis ir pačių gydytojų galėtų būti vertinamas kaip tinkamas, vertas to darbo.“, – komentuoja ji.
L. Žižytės teigimu, gydytojų atlyginimai priklauso nuo jų specialybės, darbo stažo, skyriaus, kuriame jie dirba: „Atlygio „žirklės“ yra plačios. Yra nemažai tų, kurių atlyginimai atitinka vidurkį, bet yra ir tų, kurie ženkliai perlipa šią ribą. Jeigu kalbame apie išskirtinius specialistus, kurių Lietuvoje yra vos keli, tai jų atlyginimai perkopia ir tą skaičių, kurį siūlome savo skelbime.“
Kokių gydytojų specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Lietuvos ligoninėse? „Sunku būtų išskirti atskiras sritis. Bendrai galima pastebėti, jog yra juntamas neurologų deficitas. Tačiau tai labiau priklauso nuo pačios ligoninės darbo specifikos“, – atsako pašnekovė
Darbas, reikalaujantis kitų kompetencijų
Pasak L. Žižytės, VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kuri šiuo metu yra laikoma vienu didžiausiu skubios pagalbos centru Lietuvoje, išsiskiria savo ypatinga atmosfera ir darbo tempu, todėl ir atlygis, siūlomas vidaus ligų specialistui, galimai yra didesnis nei tos pačios kategorijos specialistui kitose gydymo įstaigose.
Skubios pagalbos skyriuje dirbantiems specialistams reikia gebėti valdyti stresą, dirbant nuolat besikeičiančios situacijos sąlygomis.
„Skubios pagalbos skyrius yra ekstrinė pagalba, kas reiškia, jog į šį skyrių suvažiuoja visi, kuriems tokios pagalbos reikia, kai staiga ūmiai kažkas nutiko, pasikeitė jų sveikatos būklė. Kasdien tokių pacientų sulaukiame apie 300, per metus – apie 110 tūkst. Taigi, šiame skyriuje sunkiai gali būti planuojamas pacientų srautas ir jų pobūdis.“, – komentuoja pašnekovė.
Dėl šios priežasties skubios pagalbos skyriuje dirbantiems specialistams reikia gebėti valdyti stresą, dirbant nuolat besikeičiančios situacijos sąlygomis. Todėl kalbėdami su galimais šio skyriaus kandidatais, personalo atrankos specialistai juos įspėja apie būsimo darbo pobūdį.
„Kad ir koks bebūtų stiprus poreikis priimti darbuotoją į darbą, mes vis tiek su juo kalbame apie tai, kas jo laukia. Geriau, kad tie žmonės atsisijotų prieš priimant sprendimą tiek vienai, tiek ir kitai pusei, reikia kalbėtis labai atidžiai ir nuosekliai. Ne visi žmonės suvokia, į ką jie patenka“, – atkreipia dėmesį L. Žižytė.
Darbas, kurį reikia mėgti
Tiesa, kaip byloja „Cvbankas.lt“ prieinama statistika, net ir siūlant didesnį nei vidutinį atlyginimą, į šią poziciją kol kas kandidatavo tik vienas specialistas. „Kadangi medikų darbo rinka apskritai yra deficitinė, mes retai kada turime tris kandidatus, iš kurių renkamės vieną. Praktiškai visada renkamės vieną iš vieno“, – teigia Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji specialistė Lina Žižytė.
Tačiau ji pastebi, jog dirbti į ligoninę ateina vis daugiau jaunų, motyvuotų specialistų: „Kadangi universitete turime ir specialią skubios pagalbos rezidentūrą, sulaukiame jaunų, sąmoningų žmonių, kurie nori dirbti būtent tokiame skyriuje. Yra specialistų, kurie kaip tik mėgsta šią specifiką.“
Anot jos, kai kuriems gydytojams patinka nuolatinė, žaibiška kaita darbe: „Dėl to yra labai svarbu, pasirenkant darbuotoją, kalbėtis, ką jis vertina. Ar jam svarbu matyti pacientą, stebėti kaip jis sveiksta, su juo nuolat palaikyti kontaktą, ar visgi jam patinka tokia specifika: pamačiau, diagnozavau, paleidau, apžiūriu sekantį. Žmogus, rinkdamasis skyrių, turi irgi tai įsivertinti.“
Paklausta, ar opaus specialistų trūkumo atveju ligoninė darosi ir į užsienio rinką, atsako, kad šiuo metu kol kas dar ne: „Turime keletą žmonių, kuriems Lietuva nėra jų gimtinė, ir kurie atvažiavo čia tęsti studijų ir dirbti. Bet kol kas dar į užsienio rinką nesižvalgome aktyviai.“
Kartu ji pabrėžia, jog gydytojų atlyginimai kol kas yra keliami pačios įstaigos iniciatyva.
Dėl rezidentų algų kėlimo sprendimas nepriimtas
Trečiadienį Vyriausybė pritarė opozicinių socialdemokratų keliamam tikslui didinti rezidentų darbo užmokesčio koeficientą, tačiau pačių pataisų raginama nesvarstyti motyvuojant, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja sisteminį rezidentų apmokėjimo už darbą peržiūrėjimą.
Priėmus Seime svarstomas pataisas, rezidentų atlyginimai nuo gegužės kiltų 67–125 eurais. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pataisoms nepritarta siekiant „platesnių tikslų“, kad jaunųjų medikų algos didėtų ne tik „į rankas“.
„Mūsų tikslas yra kur kas platesnis – sudaryti tokias sąlygas, kad visos jaunųjų gydytojų pajamos taptų draudžiamomis, kas jiems garantuotų didesnes ligos, motinystės ir kitas išmokas, kauptųsi didesnė pensija. Be to, ministerija siūlo jauniesiems medikams nustatyti dar didesnį koeficientą, nei siūlo šie Seimo nariai“, – tvirtina A.Veryga.
Socialdemokratai siūlo nustatyti, kad jaunesniojo gydytojo rezidento mėnesinės algos koeficientas būtų 4, o vyresniojo gydytojo rezidento – 4,95, taip analogiškai jų darbo užmokestis iki mokesčių siektų 530 ir 655 eurų. Projekto iniciatoriai skaičiuoja, kad įsigaliojus pakeitimams iki gegužės reikėtų papildomai rasti 1,87 mln. eurų.
Seimas anksčiau svarstė analogišką konservatorių pasiūlymą ir jam buvo pritaręs, tačiau valdančiųjų pastangomis atmetė įstatymo projektą. Savo ruožtu SAM tvirtina, kad ministerijoje parengta ir derinama nauja rezidentūros apmokėjimo sistema apimtų ne tik koeficiento kėlimą, bet ir užtikrintų geresnes socialines garantijas.
Valdantieji yra pristatę savo planą rezidentų padėčiai gerinti: nuo kitų metų visos medikų rezidentų pajamos turėtų būti apdraustos, šį rugpjūtį tikimasi pradėti jiems įvesti etapines kompetencijas, kurios suteiktų teisę tam tikras gydymo paslaugas teikti savarankiškai rezidentūros bazių ribose, nelaukiant, kol rezidentas baigs visas rezidentūros studijas.
Vyriausybė nuo sausio jaunųjų medikų rezidentų atlyginimus yra pakėlusi apie 10 procentų, nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui pareiginės algos koeficientas yra 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4. Ministerijos skaičiavimu, nuo sausio jaunesniojo rezidento alga dėl to kyla nuo 390,5 euro iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 497 eurų iki 530 eurų.
Rezidentai taip pat gauna stipendijas, kurios siekia apie 364 eurus.
