2003 metais, kai norvegų kompanijai „STAFA Industrier“ priklausanti įmonė atsikraustė į Ukmergę, jos apyvarta siekė 4 mln. eurų. „Taigi, per dešimtmetį paaugome daugiau nei keturis kartus“, – džiaugiasi pernai įmonės direktoriumi tapęs Nerijus Mašalas.
Prieš tai ketverius metus jis čia dirbo Pardavimų skyriaus vadovu. Į Ukmergę N.Mašalas kas rytą važinėja iš Vilniaus.
Iš viso administracijoje dirba apie 50 žmonių. Daugiau nei pusė jų nuo Ukmergės gyvena maždaug 70 kilometrų spinduliu: Utenoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.
Gamyboje darbuotojų skaičius augo nuo 150 iki 205 – metai buvo įspūdingi.
Užtat absoliučią prie staklių dirbančių darbuotojų daugumą sudaro ukmergiškiai.
„Gamyboje darbuotojų skaičius augo nuo 150 iki 205 – metai buvo įspūdingi“, – įmonės veiklos rezultatais patenkintas generalinis direktorius.
Vien Lietuvoje apie 50 partnerių
Daugiau nei 10 tūkst. kv. m patalpose veikiančioje įmonėje triukšminga ir kvepia metalo dulkėmis. Fotografuoti gaminius draudžiama – taip saugomos užsakovų paslaptys.
„Gaminame bei tiekiame ir galutinai surinktus gaminius, kurie gali keliauti tiesiai į parduotuves, tačiau daugiausia atliekame subrangos užsakymus – esame metalinių produktų subtiekėjai. Ką mes darome? Iš metalo lakšto štampuojame gaminio kontūrą, jį sulenkiame, nušlifuojame, suviriname, nudažome, įdedame įvairių papildomų komponentų ir surenkame. Be kita ko, turime nemažą subrangovų tinklą tiek Lietuvoje, tiek Pabaltijyje. Jie mums padeda įgyvendinti darbą iki galo“, – pasakojo N.Mašalas.
Iš metalo lakšto štampuojame gaminio kontūrą, jį sulenkiame, nušlifuojame, suviriname, nudažome, įdedame įvairių papildomų komponentų ir surenkame.
Pavyzdžiui, Ukmergėje pagaminti metaliniai rogučių karkasai keliauja į Panevėžį, kur baigiamas visas produktas, jis supakuojamas ir eksportuojamas į Skandinavijos šalis. Tokių partnerių vien Lietuvoje „Stansefabrikken“ turi apie pusšimtį.
10 klientų generuoja 80 proc. apyvartos
Lakštinį metalą apdirbanti įmonė žaliavą įsiveža iš Lenkijos. 90 proc. produktų eksportuojama į Vakarus – daugiausia Norvegiją, Švediją ir Daniją. Mažesnioji dalis gaminių iškeliauja į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Olandiją.
Tarp „Stansefabrikken“ klientų yra tokios tarptautinės kompanijos kaip ABB, „Bang & Olufsen“, „Stiga“, „Cenika”, „Høiax“, „New Store Europe“, „Chatsworth Products“, GKN ir kt.
„Mūsų įmonių grupės ir akcininkų noras – subalansuotas augimas ir pelningumas. Nesivaikome greitų pinigų – žiūrime į ilgalaikę perspektyvą. Todėl per metus pradedame dirbti su 1–3 naujais klientais, visi kiti – ilgalaikiai. Mūsų krepšelyje yra apie 30 klientų. Iš jų 10 – pagrindiniai, kurie generuoja apie 80 proc. apyvartos“, – neslėpė N.Mašalas.
Gamyboje dirba apie 30 proc. moterų
„Stansefabrikken“ ir keletas kitų įmonių Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje buvo įsteigę metalo apdirbimo klasę. „Po to mokiniams suteikdavome galimybę pas mus atlikti profesinę praktiką ir atsirinkdavome geriausius darbuotojus“, – sakė direktorius.
Likusiems užtenka žinoti pačią funkciją – įdėti, palaikyti, ištraukti.
Aukštasis išsilavinimas, dirbant gamyboje, nėra būtinas: „Užtenka turėti bent šiokį tokį mechaninį supratimą, kas yra metalas. Stengiamės gamybos procesus padaryti tokius, kad naujus žmones būtų paprasta apmokyti.“
N.Mašalas sako, kad įmonės darbuotojų amžiaus vidurkis svyruoja apie 35 metus. Gamyboje apie trečdalį darbuotojų sudaro moterys.
„Gamyboje reikalingi tam tikri kompetencijos laipteliai. Daliai darbuotojų reikalingas išsilavinimas, nes jie ruošia programas, mat įranga paremta programavimu. Likusiems užtenka žinoti pačią funkciją – įdėti, palaikyti, ištraukti“, – pasakojo N.Mašalas.
Jis užtikrino, kad darbuotojų kaita įmonėje nedidelė. Vidutinis gamyboje dirbančio žmogaus atlyginimas į rankas – apie 2,5 tūkst. litų.
ES parama leidžia likti konkurencingiems
Bendras investicijų portfelis per 10 įmonės veiklos Lietuvoje metų sudaro apie 25–26 mln. litų. Nuo 2008 iki 2012 metų investicijos į įrengimus ir gamybos procesų valdymą įmonėje sudarė 10,56 mln. litų. Dalis projektų buvo realizuojama ir pasitelkiant ES paramos lėšas.
Stengiamės gamybos procesus padaryti tokius, kad naujus žmones būtų paprasta apmokyti.
Didžioji investicijų dalis skirta CNC štampavimo, CNC lenkimo, miltelinio dažymo linijoms. 2012 metais įmonė įsigijo visiškai automatizuotą metalo štampavimo liniją.
Investicijos užtikrina ne tik modernumą, bet ir konkurencingumą.
„Ką būtume darę be ES paramos? Turbūt tuos pačius projektus būtume įgyvendinę patys. Tačiau ES pagalba, įsigyjant įrangą, labai svari“, – neslėpė N.Mašalas.