5G – tai naujos kartos korinio ryšio tinklas, užtikrinantis didesnį duomenų perdavimo greitį ir padedantis naudoti pažangias technologijas tokiose srityse kaip autonominiai automobiliai, nuotolinė medicininė diagnostika ir mobilieji mokėjimai.
Visgi Pekino ambicijos susidūrė su didelėmis kliūtimis Vašingtone, kuris įtraukė Kinijos technologijų milžinę „Huawei“ į juodąjį sąrašą, bendrovei siekiant teikti įrangą 5G tinklams keliose šalyse.
Nuo praėjusių metų Kinijos miestuose buvo atliekami 5G bandymai prieš įdiegiant technologiją visoje šalyje 2020 metais, o išduodama komercinius leidimus vyriausybė uždegė tam žalią šviesą.
Pramonės ir informacinių technologijų ministerija pareiškė, kad valstybinės telekomunikacijų paslaugų teikėjos „China Telecom“, „China Mobile“, „China Unicom“ ir „China Broadcasting Network Corporation“ gavo verslo licencijas naudoti penktosios kartos skaitmenines korinio mobiliojo ryšio paslaugas.
„Išdavę 5G licencijas, mes ir toliau kviesime užsienio įmones aktyviai dalyvauti Kinijos 5G rinkoje, sieksime kartu vystyti Kinijos 5G technologijas ir dalinsimės Kinijos 5G plėtros pasiekimais“, – parašė ministras Miao Wei ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Weibo“, kuris yra „Twitter“ analogas Kinijoje.
„China Mobile“ vėliau pareiškė, kad šiemet pasiūlys 5G paslaugas 40 Kinijos miestų.
Jungtinės Valstijos ragina kitas šalis atsisakyti „Huawei“ technologijų nerimaudama, kad Pekino žvalgybos tarnybos gali išnaudoti bendrovės įrangą savo tikslams.
Kinijos 5G technologijos „pirmaus pasaulyje“
Komentuodama pranešimą, „Huawei“, kuri gamina ir tinklo įrangą, ir mobiliuosius telefonus, pareiškė esanti „visiškai pasirengusi remti“ Kinijos operatores diegiant 5G infrastruktūrą.
„Tikime, kad artimiausioje ateityje Kinijos 5G pirmaus pasaulyje“, – pažymėjo „Huawei“.
Kita Kinijos telefonų gamintoja „Vivo“ pareiškė, kad jos 5G įrenginiai yra paruošti tinklo testavimui ir bus pasiūlyti pardavimui, kai bus baigti bandymai.
Gegužę JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija uždraudė Jungtinių Valstijų bendrovėms pardavinėti Kinijos bendrovei „Huawei“ aukštųjų technologijų komponentus nacionalinio saugumo sumetimais, nors vėliau buvo išduotas 90 dienų leidimas – per šį terminą bendrovė gali įsigyti reikalingos įrangos.
Šis žingsnis sustiprino tarp JAV ir Kinijos įsiplieskusį prekybos karą, o Pekinas šiuo metu rengia savo „nepatikimų“ užsienio bendrovių juodąjį sąrašą.
Keletas bendrovių jau ėmė atsiriboti nuo „Huawei“, įskaitant „Google“, kurios operacinė sistema „Android“ naudojama daugumoje išmaniųjų telefonų visame pasaulyje.
Šią savaitę Maskvoje įvyko Kinijos prezidento Xi Jiningo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas, o „Huawei“ trečiadienį pasirašė susitarimą su Rusijos telekomunikacijų įmone MTS, pagal kurį per kitus metus Rusijoje bus sukurtas 5G tinklas.
Bendrovė taip pat pasirašė susitarimo su tarptautine organizacija Afrikos Sąjunga projektą, kuris apima bendradarbiavimą 5G komunikacijų srityje.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Gengas Shuangas pažymėjo, kad išdavęs pirmuosius leidimus Pekinas parodė pasauliui, jog „Kinija ir toliau plėtos atvirumą ir palaikys pasaulinę laisvosios prekybos sistemą, kurios stabilumą mažina vienašališkumas ir protekcionizmas“.
Pietų Korėja balandį pirmoji įjungė pirmuosius 5G mobiliojo ryšio tinklus visoje šalyje, o JAV mobiliojo ryšio operatorė „Verizon“ pradėjo teikti 5G paslaugas Čikagoje ir Mineapolyje.
Japonija taip pat tikisi pradėti naudoti ribotos apimties 5G tinklus jau šiais metais bei įjungti tinklus visa apimtimi iki kitų metų olimpinių žaidynių.
Visgi tikėtina, kad 5G tinklų diegimas Kinijoje turės visuotinį poveikį 5G technologijai.
„Kadangi Kinija turi didžiausią pasaulyje mobiliojo ryšio rinką, beveik viskas, ką daro Kinija, yra svarbu“, – kalbėjo „GSMA Intelligence“ vadovas Peteris Jarichas, pridūręs, kad šalis turi „galią vadovauti rinkoms visame pasaulyje“.
