Šis pranešimas nusmukdė bitkoino kursą daugiau nei 10 proc., suduodamas dar vieną smūgį kriptovaliutai po neseniai paskelbto magnato Elono Musko ir jo automobilių bendrovės „Tesla“ komentarų dėl galimybės atsiskaityti bitkoinais stabdymo.
Kinijoje nuo 2019 metų draudžiama prekiauti kriptovaliutomis, siekiant tokiu būdu išvengti pinigų plovimo, šalies vadovams mėginant sustabdyti gyventojams priklausančių grynųjų pinigų perkėlimą į užsienį.
Kinijai teko maždaug 90 proc. pasaulinės prekybos kriptovaliutomis.
Savo pranešime trys valstybės remiamos pramonės asociacijos – Kinijos nacionalinė interneto finansų asociacija, Kinijos bankų asociacija ir Kinijos mokėjimų ir kliringo asociacija – pareiškė, kad „kriptovaliutų kursai smarkiai išaugo ir smuko, o spekuliacija kriptovaliutomis atsinaujino“.
Kainų svyravimai „kelia rimtą grėsmę žmonių turto saugumui ir trikdo įprastą ekonominę ir finansinę tvarką“, sakoma pareiškime, kurį socialinei žiniasklaidai paskelbė Kinijos Liaudies bankas.
Pranešime vartotojai įspėjami susilaikyti nuo spekuliavimo ir priduriama, kad „nuostolius, patirtus dėl investicinių sandorių, padengs patys vartotojai“, nes Kinijos įstatymai nenumato atitinkamos apsaugos.
Taip pat pakartota, kad kriptovaliutų paslaugų teikimas klientams ir kriptovaliutimis pagrįsti finansiniais produktais yra neteisėti Kinijos finansų įstaigų ir mokėjimo paslaugų teikėjų atžvilgiu.
Bitkoino kursas trečiadienį smuko nuo 45 600 iki 38 570 JAV dolerių ir buvo mažiausias nuo vasario pradžios.
Balandį bitkoino vertė buvo pasiekusi rekordines 64,8 tūkst. JAV dolerių aukštumas.
Trečiadienį vidurdienį bitkoinais buvo prekiaujama po 40 446 JAV dolerio už bitkoiną.
Tuo tarpu analitikai mano, kad bitkoinas gali atpigti net iki 30 tūkst. JAV dolerių.
„Tai dar vienas Kinijos žingsnis, vis labiau veržiantis kilpą aplink šią kriptovaliutą“, – pareiškė Londone įsikūrusios bendrovės „Nexo“ vadovaujantis partneris ir įkūrėjas Antoni Trenchev.
