Vitės kvartale įsikūrusi kompanija „Klasco“ pirmadienio popietę į teritoriją apsižvalgyti pakvietė žurnalistus ir kartu pristatė, kokių priemonių imtasi, kad tarša nepasklistų už tvoros.
Anksčiau krantinėse matytų geležies rūdos žaliavos „kalvų“ – nebematyti. Jas pakeitė iš Skandinavijos atplukdyti milžiniški akmenys, kurie bus naudojami rekonstruojamiems molams.
„Situacija tokia, kad geležies rūda nėra kaupiama. Pavyko išsiderėti su klientu, kad krovinys būtų perkraunamas greičiau. Įtakos turi ir geopolitiniai dalykai ir šis krovinys labai ribojamas“, – aiškino bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
Anot jo, kompanija turi alternatyvų šiam kroviniui, tačiau kokia ta alternatyva, jis žiniasklaidai neatskleidė.
„Klasco“ vadovas nesutinka, kad būtent geležies rūda galėjo teršti klaipėdiečių namus.
A.Štumbergas pristatė priemones, kainavusias beveik milijoną eurų taršai mažinti.
„Pravažiuojamus kelius ne tik valome, bet ir purškiame specialiu skysčiu, kad iš po ratų nekiltų dulkės. Yra rūko, vandens patrankos, pastatytos apsauginės sienelės, uždengti tuneliai, kur vykdoma birių produktų krova.
„Pripažįstu, anksčiau turėjome problemų, kurios kilo dėl kokso krovos. Iki galo neįvertinome, kad dėl karšto bei sauso oro jis ims trupėti ir vėjas jį neš už įmonės teritorijos. Teko skristi į Olandiją, ten aiškinomės, kokios moderniausios priemonės naudojamos Vakarų šalių uostuose ir jas pritaikėme.
Netrukus po to kokso rietuvės baltavo nuo džiūti ir dulkėti neleidžiančios medžiagos. Tai buvo didelė problema, kuri nebesikartoja, kadangi nuo 2018 m. visai atsisakėme kokso krovos.
Iš šios klaidos rimtai pasimokėme. Vien pernai aplinkosauginėms priemonėms skyrėme beveik milijoną eurų ir investuosime toliau į inovatyvius sprendimus. Pokyčių kryptis aiški ‒ mūsų veikla turi būti draugiška aplinkai bei žmonėms“, – pasakojo generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
